„Tikiu teisėjų kolegija, kuri viską išsiaiškins ir priims vienintelį teisingą - išteisinantį nuosprendį“, - Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė R.Lipskis.
Kaltinamasis tikino, kad „visas kaltinimas susideda tik iš žodžių“. Jo teigimu, nėra įrodymų, kad asmuo, kuriam jis perdavė esą tuščią fotoaparato atminties kortelę, dirbo Baltarusijos ar kitų valstybių žvalgybai.
„Nėra jokių įrodymu, kad Sergejus (Kurulenka) - Baltarusijos agentas ar kokios kitos organizacijos agentas. Nėra įrodymų, kad (...) pavogiau, nupirkau informaciją, kuri yra slapta Lietuvos Respublikos informacija ar kita informacija, kuria domisi kitos valstybės“, - teisme rusų kalba sakė R.Lipskis.
Kaltinamasis šnipinėjimu stebėjosi, kodėl byloje nėra paties S.Kurulenkos parodymų ir duomenų apie „šantažą ir grasinimus“ jo atžvilgiu. R.Lipskis piktinosi, kad S.Kurulenkai teisėsauga „leido pabėgti iš Lietuvos“, todėl reikšmingų baltarusio parodymų ir fizinių įrodymų byloje nėra.
„Jokios žvalgybos nebuvau užverbuotas, jokios informacijos nerinkau, o žinojau tik Sergejaus vardą. Kai jis pradėjo mane šantažuoti ir grasinti, supratau, kad jis renka informaciją, bet kam - nežinojau“, - kalbėjo kaltinamasis.
Anot jo, darbe fotografuoti tam tikrus objektus ir kopijuoti dokumentus darbe jam nebuvo draudžiama. Vyras neneigė padaręs 50-100-“ fotografijų, tačiau ši informacija esą nebuvo slapta ar tokia, „kuri galėtų sudominti organizacijas, kitų šalių žvalgybas“.
Pasak R.Lipskio, kai S.Kurulenka suprato, kad iš jo informacijos negaus, ėmė grasinti.
„Neturėjau tikslo fotografuoti ir perduoti, tikslas buvo duoti Sergejui suprasti, kad turiu tas korteles - jei jis neatsikabins, jos pateks į Valstybės saugumo departamento rankas“, - kalbėjo kaltinamasis.
Baltarusį S.Kurulenką, R.Lipskio teigimu, domino „slaptas kalėjimas“ ir į Lietuvą atvykstantys „užsieniečių lėktuvai“, tačiau jis tvirtina jokios vertingos informacijos neperdavęs.
Jis sakė, kad byloje nepateikta duomenų ir apie trečią asmenį, kuris viename susitikimų lydėjo S.Kurulenką.
Teisme išteisinti savo klientą taip pat prašė ir S.Kurulenkos advokatė Snieguolė Mažeikienė. Jos teigimu, byloje surinkti įrodymai yra „padriki“, o jos klientas tėra žvalgybos bei teisėsaugos „auka“.
Teismas sprendimą šioje byloje skelbs spalio 29 dieną.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas prašo skirti R.Lipskiui aštuonerių metų įkalinimo bausmę teigdamas, kad R. Lipskis veikė „vykdymas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis, veikė kaip žvalgas“. Prokuroro teigimu, R.Lipskis suprato, kad S.Kurulenka yra žvalgybos darbuotojas, su juo nuolat bendradarbiavo savo noru, net neklausinėjamas S.Kurulenkos jam pasakojo apie oro uostus.
Įtariamasis sulaikytas prieš pusantrų metų. Anot Lietuvos pareigūnų, žvalgybos operacija demaskuojant R. Lipskį truko daugiau kaip trejus metus. Lietuvos institucijos atsisakė komentuoti, kiek medžiagos galėjo būti perduota Baltarusijai.
Byloje yra duomenų, kad ir pats S.Kurulenka rinko informaciją, važinėdavo prie kariuomenės objektų, juos stebėdavo ir fotografuodavo. Baltarusijos agentas užfiksuotas prie Paluknio aerodromo, paskui šalia karinio dalinio, kur fotoaparatu fiksavo karinį dalinį, jo praėjimo postą. S.Kurulenką taip pat domino Lietuvoje esančios NATO pajėgos, galimai šalyje veikę CŽV kalėjimai.
Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.