Vienas svarbiausių jo aspektų - politikų įsipareigojimas per keliolika metų pasiekti, kad krašto apsaugos finansavimas sudarytų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - maždaug 0,5 proc. daugiau nei dabar, - rašo „Lietuvos žinios“. Nuo šių metų mūsų šalis priklauso negausiam būriui NATO valstybių, pagal nerašytą Aljanso taisyklę gynybai skiriančių bent 2 proc. BVP. Socialdemokratų nuomone, kol kas to gana.
Esą ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinei galiai didinti, bet ir socialinėms problemoms spręsti, nes valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad politinės jėgos, priešinančios gynybos ir socialines reikmes, elgiasi negražiai bei neatsakingai. Socdemus dėl to baksnoja ir konservatoriai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjo docento Andžejaus Pukšto manymu, LSDP reikėjo pasirašyti politinių partijų susitarimą, nes „kartais partijoms visgi verta parodyti solidarumą“.
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) docentės Lidijos Šabajevaitės nuomone, LSDP pasiūlė „šiokį tokį blaivesnį požiūrį į labai vienpusišką valdžios politiką šioje srityje“. L. Šabajevaitė neatmetė galimybės, kad LSDP pozicija dėl gynybos finansavimo per artėjančius rinkimus gali pelnyti papildomų populiarumo taškų ir balsų.
Tačiau apie tai spręsti dar anksti. „Sunku prognozuoti, už ką gali balsuoti daugelis. Vykstant pjautynėms Seime labai sunku pasakyti, ar, pavyzdžiui, „valstiečiai“ gaus daugumą savivaldybių rinkimuose. Priklausys ir nuo to, kas labiau sugebės kitą paguldyti ant menčių“, - svarstė politologė.