Tačiau socialdemokratų pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus, Druskininkų mero Ričardo Malinausko, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, ūkio ministro Evaldo Gusto ir kitų suinteresuotų asmenų pokalbiai vėliau nutekėjo į žiniasklaidą, jie buvo nagrinėjami Seimo Antikorupcijos komisijoje.
„Mes kalbame apie aukščiausias konstitucines vertybes. Šitoje byloje įrankiai, kurie buvo naudoti galimai nusikalstamai veikai atskleisti, tai buvo pačios sunkiausios patrankos, kaip aš vadinu. Iš patrankų žvirblių šaudyti negalima“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė socialdemokratas Darius Petrošius.
Iš pokalbių išklotinių aiškėja, kad socialdemokratų vicepirmininkas, Druskininkų meras R. Malinauskas buvo labai suinteresuotas, kad Vyriausybė priimtų nutarimą, kuriame vienas skirsnis dėl kurortinių zonų apsaugos juostų būtų pripažintas netekusiu galios. Nutarimo priėmimas buvo visaip skubinamas, kad būtų spėta iki paskutinio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio. Todėl R. Malinauskas skambino visiems įtakingiems asmenims ir prašė duoti nurodymus kuo skubiau priimti nutarimą.
Viešąjį interesą gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė yra pripažinusi, kad vienu iš argumentų teismui tapo Vyriausybės priimtas nutarimas.
Trečiadienį spaudos konferenciją surengęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratų Skaidrumo grupės pirmininkas Julius Sabatauskas piktinosi į viešumą patekusiais pokalbiais. Jo nuomone, tai neatleistina, nes dalį ikiteisminio tyrimo duomenų sudarė kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie, nutraukus ikiteisminį tyrimą, esą turėjo būti sunaikinti.
„Susidaro įspūdis, kad teisėsaugos institucijos dalyvauja politiniuose žaidimuose, daro įtaką politiniams procesas ir kartais galbūt net vykdo politikų užsakymus“, - teigia J. Sabatauskas.
„Dabar visuomenei turbūt atrodo, kad teisėsaugos institucijų ikiteisminio tyrimo tikslas yra ne atskleisti nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, o noras sudalyvauti politikoje“, - piktinosi kitas socialdemokratas D. Petrošius.
J. Sabatauskui susidarė įspūdis, kad išklotinės buvo paviešintos, nes ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai buvo įtikėję byloje minimų asmenų kaltumu, nors, kaip minėta, duomenys viešumai tapo prieinama jau Seime, ne STT ar prokuratūroje. J. Sabatauskas šaiposi, kad gal kitą kartą geriausia viešą teismą surengti feisbuke ir pasiūlyti internautams balsuoti.
D. Petrošius piktinosi, kad aktyviausius veiksmus „prieš Vyriausybę“ STT atliko tuomet, kai Vyriausybės vadovas A. Butkevičius buvo ne Lietuvoje. „Bet Vyriausybės vadovas tuo metu negali duoti normalių paaiškinimų“, - sakė politikas.
Nepasitenkinimą jam kėlė ir tai, esą politikai savo statusą byloje sužinodavo iš žiniasklaidos. D. Petrošius pabrėžė, kad teisėsauga pernelyg manipuliuoja specialiojo liudytojo statusu, kuris reiškia, kad asmuo yra „be penkių minučių“ įtariamasis. Šioje byloje specialiaisiais liudytojais buvo K. Trečiokas ir R. Malinauskas, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
„Politikai irgi turi teises, mes turime Konstituciją ir konstitucines vertybes“, - sako D. Petrošius.
J. Sabatauskas taip pat neigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Vijūnėlės byloje rėmėsi Vyriausybės nutarimu, kuris įsigaliojo kitą dieną po paskutinio teismo posėdžio.
„Ar jūs skaitėte teismo nutartį? Na. va... Vieni teigia, kad teismo nutartis buvo teigiama, nes buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas. Ar žinote, kad teismo nutarties priėmimo dieną Vyriausybės nutarimas buvo neįsigaliojęs? Vadinasi, teismas negalėjo vadovautis tuo nutarimu, jis vadovavosi galiojusiu nutarimu. Perskaičius teismo nutartį matosi, kad teismas toje dalyje, kur analizuoja Vyriausybės nutarimą, kalba apie tas tris zonas ir vadovaujasi tuo nutarimu iki pakeitimo. Kitaip sakant, senuoju“, - sako J. Sabatauskas.
ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA
A. Butkevičiaus vizitas Druskininkuose - 2015 m. rugsėjo 22 d.
Aplinkos ministerija parengia nutarimo projektą - 2015 m. rugsėjo 22 d.
Vyriausybė priima nutarimą - 2015 m. rugsėjo 23 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdis - 2015 m. rugsėjo 29 d.
Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas - 2015 m. rugsėjo 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbia sprendimą - 2015 m. spalio 19 d.
„2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai traktuotina kaip papildomas motyvas nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti“, - tai citata iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Dianos Jankienės priimto sprendimo civilinėje byloje.
Pacitavus ištrauką, J. Sabatauskas pareiškė, kad Vyriausybės nutarimas minimas nutartyje, bet juo nesiremiama.
„Jis yra minimas toje nutartyje, bet juo nesiremiama. Aš sakau, išsamiai skaitant teismo nutartį, jame išsamiai išanalizuotas tuo metu galiojęs Vyriausybės nutarimas", - teigia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Nustebo dėl STT veiksmų prieš R. Paksą ir G. Vainauską
Socialdemokratai sakosi esą nustebę ir dėl teisėsaugos institucijų veiksmų prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje, kur STT apklausė „Tvarkos ir teisingumo" pirmininką Rolandą Paksą, „Lietuvos ryto" savininką ir vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską, buvusį premjero visuomeninį konsultantą Antaną Zabulį, „Norfos" prekybos tinklo vadovą Dainių Dundulį, aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių ir kai kuriuos Statybų inspekcijos atstovus.
STT aiškinasi galimą poveikį Statybos inspekcijai siekiant įteisinti „Norfos“ parduotuvę Prienuose ir spaudimą siekiant nutraukti neįvardijamą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu.
Įtariama, kad G. Vainauskas sutarė su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovu R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks valdininkus leisti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Socialdemokratų politikai šiame tyrime irgi įžvelgė blogybių. J. Sabatauskas nustebo, kad R. Paksas ir G. Vainauskas į apklausas kviesti ne įprastu būdu, bet prie jų prisistatė pareigūnai ir „galima sakyti, nusivedė į apklausą".
„Ar ponas R. Paksas būtų vengęs apklausos, būtų slapstęsis? Vargu. pas mus tik prezidentė sau leidžia neiti į apklausą", - aiškino J. Sabatauskas.
„Tas pats įvyko su ponu G. Vainausku. Jis buvo nuvesdintas į apklausą. Atvesdinimas taikomas tik tais atvejais, kai asmuo vengia apklausos ar dalyvavimo teismo posėdyje. Bet tai jau kraštutinė priemonė. Tai laikoma prievartine priemone, tai mane labai nustebino", - pridūrė socialdemokratas.