Apibendrino iššūkių kupiną praėjusią kadenciją
Kaip teigė antruoju numeriu Socialdemokratų partijos sąraše į Europos Parlameną kandidatuojantis europarlamentaras Juozas Olekas, praėjusi kadencija parlamente buvo labai intensyvi.
„Pradžioje mūsų darbą sutrikdė COVID infekcija, kada mes negalėjome vykti ir gyvai posėdžiauti, posėdžiavome nuotoliniu būdu. Po to – Rusijos agresija Ukrainoje. Turėjome didelių planų dėl žaliojo kurso sprendimų – kai kurie jie yra padaryti, kaip nuo lauko iki stalo, žaliasis pats kursas, toliau bioįvairovės dalykai, bet ir juos įgyvendinti pasidarė valstybėse narėse ypatingai sunku dėl tų ekonominių, geopolitinių pasikeitimų. Dalis to dėmesio, kadangi aš dirbu žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, mums nukrypo į sprendimą tų problemų, kurios sukeltos karo, tačiau vis tiek dirbame, toliau priiminėjame sprendimus“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad daug dėmesio įvairiuose klausimuose buvo sutelkta ir į pagalbą nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
„Mes daug dėmesio skyrėme ragindami tiek komisiją, tiek valstybes nares padėti Ukrainai, priiminėjome įvairias rezoliucijas, agitavome kitus pakviesti Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą kandidatuoti į Europos Sąjungą. Taigi, tų darbų buvo daug“, – teigė J. Olekas.
Tiesa, jis pats pripažino, kad kai kurie darbai taip ir liko nenuveikti.
„Pavyzdžiui, aš esu dabar pradėjęs tokį darbą dėl miškininkystės Europoje vertinimo, turiu ten atsakomybę. Matyt, tuos darbus, kuriuos dirbau, kuriuos geriausiai išmanau, kaip žemės ūkis, krašto apsauga ir užsienio politika, tikiuosi tęsti“, – teigė europarlamentaras.
Aptarė ir savo kolegų galimybes
Socialdemokratų partija į Europos Parlamentą pirmuoju numeriu veda partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, o štai klausimas dėl Seimo rinkimų – toliau lieka atviras. Paprastai, partijų lyderiai labai aiškiai deklaruoja, kad jie partiją ves ir Seimo rinkimuose, mat šie yra svarbesni. Ar nėra taip, kad socialdemokratai savo pasirinkimais patys save varo į kampą? Tokias įžvalgas laidoje įvertino J. Olekas.
„Man atrodo, kad ne. Vilijos pripažinimas tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente yra labai stiprus ir, aš manau, mes tikrai turime visas galimybes laimėti Europos Parlamento rinkimus, vedami Vilijos Blinkevičiūtės, mūsų partijos pirmininkės, sulaukdami palaikymo. Pažiūrėsime, kas bus toliau. Jeigu reikės, ne vienas partijos pirmininkas yra buvęs europarlamentaru – tas pats Gabrielius Landsbergis, Viktoras Uspaskichas, Valdemaras Tomaševskis. Yra daug žmonių, kurie darbavosi Europos Parlamente ir buvo lyderiai, kurių partijos veikė čia, Lietuvoje. Sulaukime Europos Parlamento rinkimų“, – sakė jis.
Tiesa, tokio trumpo laiko tarpo tarp parlamento ir Seimo rinkimų – dar niekada nebuvo, tačiau problemos J. Olekas nemato ir tame.
„Visada kada nors būna pirmas kartas“, – teigė pašnekovas.
Apskritai, J. Oleko manymu, Lietuvos rinkėjai yra labai išmintingi. Tą esą rodo ir jų pasirinkimai.
„Mes daug diskutuojame, susitinkame. Ir po šitos laidos vyksiu į Šalčininkus susitikti su rinkėjais. Man atrodo, žmonės puikiai supranta ir jie pasirinks, ar jiems atrodys, kad yra svarbiau, kad Vilija liktų Europos Parlamente, ar jie norės ją matyti Lietuvoje, vedančią į Lietuvos Respublikos Seimą, ar kaip ministrę pirmininkę“, – teigė J. Olekas.
Vis dėlto, aiškumo, kur pati V. Blinkevičiūtė toliau nori tęsti savo karjerą – ar Europos Parlamente, ar Lietuvoje – pritrūksta, tačiau politikas įsitikinęs – bus taip, kaip turi būti.
„Politikas turi pasiūlyti savo paslaugas. Mes tarnaujame žmonėms. Mes ne ten einame, kur norime, o kur žmonės mus pasirenka“, – partijos pirmininkės poziciją toliau gynė J. Olekas.
Trečiuoju numeriu į Europos Parlamentą kandidatuoja J. Oleko kolegė, Seimo narė Orinta Leiputė. Deja, laidoje kandidatė sudalyvauti nepanoro, tačiau, europarlamentaro manymu, tai yra normalu.
„Žinote, yra įvairių žmonių. pavyzdžiui, aš irgi ne visada pakeliu telefono ragelį, bet aš visada perskambinu. Nesvarbu, pažįstu telefono numerį ar nepažįstu – perskambinu. Aš visiems rekomenduočiau, ypatingai, kurie skambina politikams, negalint atsakyti tuo metu, paskambinti kitu metu. Tikrai nekalbėjome su Orinta, kad aš ją dabar čia keičiu jūsų laidoje, bet, jeigu būčiau žinojęs, būčiau tikrai klustelėjęs, kodėl ji atsisakė. Orinta – labai dažnai aš ją matau kalbant ir, ypatingai, tokiomis sudėtingomis temomis, kur ji darbuojasi – sveikatos, lyčių lygybės temomis“, – apie kolegę atsiliepė J. Olekas.
Tiesa, nemažai klausimų yra keliama dėl O. Leiputės įdirbio europinės politikos klausimais, tačiau J. Olekas mano, kad jo politikei netrūksta.
„Aš manau, kad ji turi įdirbį. Sakykime, lyčių lygybės klausimais ji dirbo nuo jaunystės dienų. Dirba ir antra tema, kuri dabar, sakyčiau, labai gerai atrodo, man bendraujant su kolegomis – tai sveikatos reikalai. Mes turime tokią labai didelę temą, problemą, nes sveikata yra palikta šalims narėms, o pandemija parodė, kad labai svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų didesnes įtakas. Mes kalbame apie Europos sveikatos sąjungą, net iki tiek, kad reikėtų keisti sutartis, kad atsirastų didesnė galimybė bendriems standartams. Dabar daug kur Europoje yra pasiūlymas profilaktiškai tikrinti plaučių ligas. Mes turime visą eilę profilaktinių programų arba ankstyvos diagnostikos programų, bet Lietuvoje to nėra. Mums reikia priimti aktus tokius, kad mes turėtume bent minimalius europiečių standartus“, – teigė pašnekovas.
Taigi, anot europarlamentaro, O. Leiputė šiose srityse turi dideles galimybes atsiskleisti.
„Tikrai yra vieta, kur Orinta galėtų darbuotis ir savo patirtį, kurią sukaupė dirbant Lietuvos Seime, galėtų panaudoti“, – teigė J. Olekas.
Pakomentavo nuveiktus darbus
2019 metų rinkiminė socialdemokratų programa buvo paremta gausybe įvairių pažadų: kiekvienam prieinamas ir kokybiškas darbas, gydymas, švietimas ir socialinės gerovės tinklai, teisingas atlyginimas ir orios senatvės pensijos, prieinamas būstas ir kokybiškas maistas visiems. Ką iš šių pažadų pavyko įgyvendinti per kadenciją – pakomentavo pats J. Olekas.
„Pirma, minimalios algos direktyva. Vilija Blinkevičiūtė – viena iš lyderių. Man atrodo, tas yra labai svarbu, nors padaryti nelengva. Aš manau, kad minimali alga tikrai kils. Neabejoju, nes tai yra vienodas standartas, kaip ji yra nustatoma. Nėra pasakyta, kiek turėtų būti, bet bus vienodas standartas. Mes čia nesustojame, dėl to mes toliau įsirašome tą klausimą, kad dirbti toliau. Iš tikrųjų, vienas iš dalykų, labai sunkus dalykas, bet, man atrodo, Europa prie to grįš, yra sutarčių keitimas ir tas socialinės krypties klausimas – jis, man atrodo, stiprės“, – teigė J. Olekas.
Pasak jo, apie sutarčių keitimą tikrai bus diskutuojama, tačiau nėra fakto, kad tai pavyks.
„Ar mums pavysk ją pakeisti – čia yra klausimas, žinant Vengriją ar Slovakiją, bet nusiteikimas iš parlamento pusės tikrai yra ir, man atrodo, kad jis bus“, – teigė pašnekovas.
Jo teigimu, reikalingi sprendimai buvo priimti ir kalbant apie maisto kokybę.
„Pusryčių direktyva pakeista, dėl įvairių sulčių, dėl kito maisto, dėl medaus, kadangi komisija nustatė, kad yra įtartina, kad 46 proc. į Europos Sąjungą importuojamo medaus iš trečiųjų šalių yra padirbtas. Mes imamės visų priemonių, kad tas maistas būtų sveikesnis“, – teigė J. Olekas.
Europarlamentaras atsigręžė ir į sveikatos klausimus.
„Nors ir sutartys to nenumato, bet COVIDO atveju susitarėme ir pavyko, ir buvo bendri pirkimai vakcinų. Lietuva gavo tokį patį procentaliai vakcinų kiekį, kaip ir Vokietija, Prancūzija – visos ekonomiškai tvirtesnės šalys, kurios galėjo leisti sau nusipirkti. Mes sutvarkėme, kad lietuviai būtų kaip visi europiečiai. Galėjo būti nesusitarta dėl to“, – teigė jis.
Palietė ir savo paties aktyvumo klausimus
Pastebėtina, kad per šią kadenciją J. Olekas nei karto nebuvo pagrindiniu pranešėju. Vis dėlto, pats europarlamentaras atkerta, kad savo aktyvumą jis išreiškė kitaip.
„Aš bent 22 kartus buvau arba šešėliniu, arba kitu pranešėju, arba nuomonių ruošimo. Buvau antras pagal aktyvumą. Jeigu pažiūrėti pagal tarptautinį įvertinimą, tai aš esu antras mūsų delegacijoje pagal aktyvumą žmogus. Man tikrai nėra gėda, kad mes su Vilija esame aktyviausia frakcija, jeigu žiūrėti pagal frakciją“, – teigė J. Olekas.
Tiesa, žvelgiant į kitas šalis, pavyzdžiui, kaimynę Latviją, Lietuvos atstovų aktyvumas Europos Parlamente taip pat atrodo blėstantis.
„Taip yra. Vieni nusileidžia, kiti lenkia latvius“, – į tokias įžvalgas atkirto J. Olekas.
Apskritai, kaip teigė pašnekovas, jam pačiam išreikšti savo aktyvumą buvo kiek sunkiau dėl to, kad jis buvo naujas žmogus.
„Svarbu dalyvauti tame procese, dalyvavimas teisėkūros procese. Teisėkūros procese tie rodikliai yra geri. Taip, pagrindinio nebuvo“, – teko pripažinti J. Olekui.
Kokius žmonių praradimus žada kompensuoti socialdemokratai?
Pokalbio metu netrūko ir daugiau nepatogių klausimų. Štai socdemų rinkiminėje programoje skamba ir mintis, kad per pastaruosius kelerius metus žmonių patirti sunkumai privalo būti kompensuoti. Apie kokius praradimus šioje vietoje yra kalbama – paaiškino pats J. Olekas.
„Lietuva patyrė didesnius sunkumus negu kitos šalys, ypatingai, žemės ūkyje. Komitete ne kartą kėliau klausimą, kai mes diskutuojame. Dėl arčiau esančių sienų, mes girdime ir matome tuos rusiškus grūdus per Lietuvą keliaujančius, Lenkijos ūkininkų nepasitenkinimą, pakilusias kainas, kurios savikainą pakėlė Lietuvoje. Man atrodo, kad ir jūsų kažkuriose laidose buvo kalbama apie didžiulę infliaciją, kuri yra viena iš didžiausių Europoje Lietuvoje“, – vardijo pašnekovas.
Jis pateikė ir konkrečius siūlymus, kaip įvardintų praradimų kompensavimo bus siekiama.
„Kaip tą padaryti? Vienas iš siūlymų, kurį aš ir šios kadencijos metu kėliau – manau, nuo 2027 metų mes galėtume turėti sprendimą, tai yra nuo naujos, daugiametės finansinės perspektyvos, jeigu pagaliau mums pavyktų iškovoti, kad išmokos mūsų ūkininkams būtų sulygintos su Europos vidurkiu. Aš tą matau, Žemės ūkio komitete jau sulaukėme pritarimo. Aš tikiuosi, kad ir naujas komitetas tam pritars, nes tai užtruko nemažai laiko įtikinti kolegas“, – aiškino J. Olekas.
Pašnekovo taip pat buvo klausiama, kas bus daroma ne tik dėl ūkininkų, bet ir dėl kitų gyventojų, patyrusių sunkumus.
„Vienas iš didžiausių infliacijos veiksmų buvo maisto produktų kilimas. Jeigu ūkininkai gautų kompensacijas, tas maistas būtų pigesnis. Viena iš priežasčių, kodėl apskritai yra žemės ūkio bendroji politika, tai dėl to, kad nekiltų maisto kaina, kad nebūtų įvežama kažkokiu pigesnių produktų. Trečdalis Europos pinigų, kurie nueina ūkininkams, yra skirti sustabdyti maisto produktų kainų kilimą“, – sakė europarlamentaras.
Be to, anot J. Oleko, socialdemokratai siūlo Europoje stiprinti ir socialinį ramstį.
„Pavyzdžiui, vaiko fondo pinigai, kad atsirastų – 20 milijardų yra mūsų pasiūlyti. Taip pat, mums reikia, kad, atlyginimui didėjant, pensijos didėtų. Lietuvos pensija, palyginus su europine, yra mažesnė procentaliai. Jeigu mums pavyks šitą socialinį ramstį sustiprinti ir Lietuvą pasieks pinigai, ir Lietuvos valdžia, kas labai svarbu, taip pat skirs socialiniams klausimams daugiau dėmesio – mes galėsime kompensuoti tuos praradimus, paprastai tariant, kad žmonės pasijustų, kad jais rūpinamasi“, – pažadus dalijo jis.
Užmojai – dideli, tačiau J. Olekas įsitikinęs, kad kiekvienas narys, jeigu jis dirba, gali padaryti daug.
„Mes ruošiame savo pasiūlymą, įtikiname savo kolegas komitete, įtikiname kolegas frakcijoje – kiekvienas žmogus“, – teigė jis.
Tiesa, akivaizdu, kad pažadėtus darbus atlikti pavyksta, deja, ne visada.
„Jeigu mūsų būtų 11 – būtų dar lengviau. Mes buvome dviese, mes darėme ir kai ką padarėme. Ne viską padarėme“, – teigė J. Olekas.
Sieks kompensuoti protų nutekėjimą
Viso socialdemokratų rinkiminėje programoje yra 12 punktų. Tarp jų – ir ypatingai dėmesį patraukiantys pažadai. Pavyzdžiui, yra žadama, kad Lietuvos praradimai dėl medikų emigracijos būtų kompensuojami Europos Sąjungos bei tų valstybių narių, kurių medicina sustiprėjo dėl migracijos iš Lietuvos, lėšomis.
„Šis klausimas tęsiasi jau kurį laiką, sprendimo rasti kol kas nepavyko, bet mes vis jį keliame toliau, nes Lietuva paruošia puikių medicinos specialistų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų ir jie yra vertinami visoje Europos Sąjungoje, ir net už jos ribų. Tos šalys, kurios neruošia sau specialistų arba nepakankamai pasiruošia – jie prisivilioja į savo šalis“, – J. Olekas aiškino, kuo yra grindžiami tokie pažadai.
Pasak jo, vertėtų turėti tokią apskaitą, kurios pagrindais Europos Sąjunga galėtų kompensuoti specialistų parengimą toms šalims, iš kurių jie vyksta dirbti svetur.
„Tokios diskusijos vyksta, kada svarstoma daugiametė finansinė perspektyva, kaip valstybėms paskirti dalį lėšų. Viena iš tų dalių galėtų būti apmokėjimas už taip vadinamą protų nutekėjimą“, – teigė J. Olekas.
Paaiškino, kaip turėtų atrodyti prieinamesnis dantų gydymas
Su sveikatos sistema susijusių temų socialdemokratų programoje numatoma ir daugiau. Pavyzdžiui, joje yra nurodoma, kad artėjančioje kadencijoje bus siekiama, kad lietuviai turėtų galimybę į prieinamesnį dantų gydymą.
„Lietuvoje, aš manau, čia yra klaida dabartinių valdžių, kad per mažai odontologijai yra skiriama lėšų, kada buvo atimtos tam tikros teisės iš odontologų rūmų“, – teigė J. Olekas.
Dėl šios priežasties, anot jo, bus siekiama vienodų europinių standartų.
Be to, prie dantų gydymo tikslų socialdemokratai žada ir trumpėsiančias eiles sveikatos paslaugoms gauti. Kuo Lietuvos vidaus reikalai yra susiję su Europos Parlamentu – J. Olekas taip pat paaiškino.
„Europos Sąjunga beveik neturėdavo lėšų sveikatos projektams. Tik šioje kadencijoje buvo paskirtos lėšos sveikatai ir, aš manau, tų lėšų Europoje reikia turėti daugiau, kad galėtume tokius vienodus standartus nustatyti ir juos įgyvendinti. Juk yra europinės programos, kurios finansuoja ir krūtų patikrą, ir vyrų prostatos vėžio patikrą, kurios ateina iš europinių programų ir yra nemokamos“, – teigė jis.
Prieinamumo esą būtų siekiama ir kalbant ne tik apie sveikatą, bet ir, pavyzdžiui, apie būsto įperkamumą. Tiesa, tokius pažadus girdėjome jau ir 2019 metais, tačiau būsto prieinamumo situacija Lietuvoje nuo tada tik pablogėjo.
„Europoje galima padaryti vienodus standartus ir vienodą finansavimą. Mes Europos Parlamente galime priimti rezoliuciją“, – apie vienodus standartus visoms šalims narėms vėl prakalbo J. Olekas.
