Kreipimesi prašoma įvertinti, ar V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems valstybės politikų elgesio principams.
„Prašome SEPK atsakyti, ar jos nepamynė viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų skandalo dėl Kristijono Bartoševičiaus kontekste. Kilus klausimui, kaip K. Bartoševičių pasiekė žinia apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, savo pasisakymais V. Čmilytė-Nielsen, ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sukėlė įtarimų, kad bando kažką nutylėti, nes abi kalbėjo nenuosekliai, prieštaringai“, – pranešime spaudai sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Anot socialdemokratų, V. Čmilytės-Nielsen viešai pateiktoje informacijoje apie susitikimą su generaline prokurore Nida Grunskiene esama reikšmingų neatitikimų, o kai kurios pasakojimų detalės kertasi su generalinės prokurorės teiginiais.
Prašydami įvertinti Seimo pirmininkės pavaduotojos, konservatorių frakcijos seniūnės R. Morkūnaitė-Mikulėnienės elgesį, socialdemokratai pažymi, kad ji buvo linkusi nutylėti kai kurias aplinkybes kalbėdama apie savo kontaktus su (dabar jau) buvusiu Seimo nariu K. Bartoševičiumi tuo metu, kai Seimą (ir galimai pačią R. Morkūnaitę-Mikulėnienę) pasiekė informacija apie prokuratūros vykdomą tyrimą.
Socialdemokratai prašo ištirti, „ar V. Čmilytės-Nielsen veiksmai nemenkino valstybės ir jos institucijų prestižo? Ar tokiais veiksmais V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ... galėjo sukurti precedentą, skatinantį manyti, kad tokiose situacijose tam tikromis manipuliacijomis kai kurie Seimo nariai gali išvengti viešumo?“.
Kreipimesi cituojami Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas: laikydamiesi šių principų politikai „didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo“.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.