Esą klausimas dėl tolesnio socialdemokratų dalyvavimo dabartinėje koalicijoje turi būti persvarstytas iš naujo – jei ne dabar, tai iš karto po naujojo LSDP pirmininko rinkimų. Pastarasis bus renkamas partijos suvažiavime šių metų gegužės 6-ą dieną.
Apie galimybę iš naujo vertinti, kiek tikslinga likti dabartinėje valdžioje, prakalbo ne tik socialdemokratų partijos skyriai, bet ir įtakingi partijos vadovybės nariai.
Socialdemokratai baiminasi, kad dabartinė situacija partijai gresia prarasti kairiuosius rinkėjus, kurie ateinančiuose rinkimuose vietoj socialdemokratų gali rinktis socialiai atsakingesnę kairiąją ideologiją skelbiančius „valstiečius“.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis pripažįsta, kad vidinės socialdemokratų rietenos koalicijos darbui atsiliepia, tačiau teigia, kad socialdemokratų pasitraukimas iš Vyriausybės būtų pražūtingas ne valdančiajai koalicijai, bet patiems socialdemokratams.
„Mums būtų lengviau, jei jų naujasis lyderis ir visa partija pagaliau apsispręstų, kokia politinės ideologijos linkme judės socialdemokratai ir ar jie lieka dirbti (koalicijoje), ar pasitraukia“, - DELFI sakė R. Karbauskis.
Pasak Seimo Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio, jau dabar parlamente stebimas socialdemokratų „pakrikimas“ balsuojant dėl vieno ar kito svarstomo klausimo, o prireikus, „valstiečių“ siūlomoms įstatymų pataisoms priimti esą nesunkiai surandami ir opozicijos balsai.
Sukilo partijos skyrių pirmininkai
Pirmieji nepasitenkinimo LSDP vadovybės sprendimu jungtis į koaliciją su „valstiečiais“ balsai pasigirdo iš karto po Vyriausybės sudarymo, pernai metų lapkritį vykusiame socialdemokratų partijos skyrių pirmininkų ir partijos vadovybės susitikime Kaune.
„Situacija dabar yra tokia, kad „apačios“ nenori gyventi po senovei, o partijos „viršūnės“ nesugeba valdyti situacijos“, - neslėpė DELFI kalbintas vienas iš šio susitikimo dalyvių, LSDP Lazdijų skyriaus pirmininkas Saulius Petrauskas.
Pasak politiko, toks susitikimas įvykęs tik po ilgų diskusijų ir eilinių partijos skyrių atstovų prašymų.
„Visą derybų (dėl koalicijos sudarymo) eigą mes, skyriuose, nieko nežinojome nei apie būsimus susitarimus, nei apie postų dalybas. Mūsų ne tik niekas neklausė nuomonės – regionai buvome palikti nežinioje ir dėl būsimos Vyriausybės programos nuostatų derinimo“, - teigė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis S. Petrauskas, kuris yra ir LSDP Tarybos narys.
Jis neslėpė, kad susitikimo metu Kaune partijos derybinei grupei ir pačiam A. Butkevičiui buvo išsakyta nemažai karčių priekaištų ir pastabų.
„Mes kėlėme klausimą, ar pakankamai partijos atstovai apgynė socialdemokratų rinkimines nuostatas būsimoje Vyriausybės programoje. Taip pat itin aštriai buvo pasisakoma ir dėl partijos kandidatų į vieną ar kitą vadovaujamą postą Vyriausybėje ir Seime, kai partijos vadovai ne tik nesugebėjo atstovėti, bet net kai kuriais atvejais nebandė koalicijos partnerių solidarumo testo, teikiant vieną ar kitą partijos kandidatą į ministrus. Kuo tai baigėsi, matėme kandidatų į teisingumo ministrus paieškose, kai didžiulę kompetenciją turintis socialdemokratas Julius Sabatauskas net nebuvo tarp pateiktųjų į ministrus.
Pasiteisinimai, esą kandidatas būtų nepraėjęs Prezidentūros filtro – niekiniai. Mano nuomone, tokioje situacijoje kaip tik buvo galima pamatyti, kiek lojalūs koaliciniams susitarimams dirbti drauge yra Seimo „valstiečiai“. Taip pat tame susitikime buvo išsakyta baimių, kad partijai iškilusi grėsmė likti „valstiečių“ šešėlyje, kas ateinančiuose rinkimuose grėstų rimtu iššūkiu visai socialdemokratų partijai kaip politiniam dariniui dėl išlikimo Lietuvos politinėje padangėje“, - sakė Lazdijų rajono socialdemokratų lyderis.
Pasak S. Petrausko, Kaune kelti klausimai dėl tolesnio partijos dalyvavimo koalicijoje yra pagrįsti ir jų išvengti, bent jau artėjant partijos suvažiavimui ir naujojo pirmininko rinkimams, nepavyks.
Jam pritarė kitas savivaldybininkas – Akmenės rajono savivaldybės meras ir vietos socialdemokratų skyriaus pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas.
„Žinant, kad vos du socialdemokratai į Seimą išrinkti vienmandatėse apygardose, likusieji, sąrašiniai Seimo nariai, visiškai ignoruoti partijos eilinių nuomonės ir pozicijos neturėtų. Kaip ne kaip, juos išrinkome mes, savo balsais periferijoje“, - sakė LSDP Prezidiumui priklausantis V. Mitrofanovas.
„Kam reikalinga tokia sutartis, kurioje nėra jokių mūsų rinkiminių nuostatų įtvirtinimo? Kur nėra apibrėžta, kokiais vertybiniais klausimais socialdemokratai su „valstiečiais“ sutaria, o kur nusileista kompromiso vardan? Dabar gi vienas iš punktų (koalicinės sutarties) sako, kad klausimais, kuriais nesutariama, Seime balsuojama laisvai. Tai kam tuomet iš viso eiti į koaliciją, jei bus balsuojama laisvai?“ – kėlė klausimus V. Mitrofanovas.
Tiesa, pats V. Mitrofanovas teigė, kad klausimą dėl koalicijos ateities reiktų svarstyti jau po naujojo partijos pirmininko rinkimų gegužę: „Dabar toks klausimas padėtį tik paaštrintų, tačiau išvengti (svarstymo) nepavyks“.
Baiminasi, kad liks neišgirsti
Ateinančią savaitę turėtų įvykti LSDP Prezidiumo posėdis, o sausio pabaigoje – ir partijos Tarybos narių susirinkimas. Tai, kad vienas iš klausimų juose gali būti svarstomas ir tolesnis socialdemokratų likimas valdančiosios koalicijos sudėtyje, patvirtino ir LSDP partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Politikas pabrėžė, kad nors sutartis jau yra patvirtinta ir derybos baigtos, tačiau „visada galima derėtis dėl daugiau ir geriau“.
Kalbėdamas, kiek tikslinga šiandien socialdemokratams svarstyti buvimą koalicijoje su „valstiečiais“, G. Kirkilas sako, kad toks reikalavimas kyla iš partijos skyrių.
„Toks reikalavimas kyla iš partijos skyrių, ir turint mintyse, kad būsimą partijos pirmininką rinks visi partijos nariai tiesioginiuose rinkimuose, ignoruoti tokios (skyrių) pozicijos negalima. Tačiau, kita vertus, dabar persvarstyti pozicijas būtų labai sunku – derybos baigtos, postai padalinti, Vyriausybė dirba. Aišku, naujas lyderis visiškai ignoruoti to klausimo, jei bus (keliamas) – negalės, tačiau nežinau, kaip tokie ketinimai pasibaigtų. Tai priklausys nuo to, kas taps naujuoju partijos pirmininku“, - sakė G. Kirkilas.
„Liūdniausia yra tai, kad vertybinius ir net, sakyčiau, egzistencinius partijai klausimus kelia tie, kurie realiai partijoje neturi jokių vadovavimo svertų. Į Seimą išrinktiems dabartiniams socialdemokratų atstovams daugumai dabartinė situacija patogi, nemažai jų patenkinti buvimu koalicijoje ir galimybe saugiose kėdėse sulaukti pensinio amžiaus. Bijau, kad ir mūsų, skyrių atstovų, dabar keliami kausimai dėl tolesnio partijos išlikimo ir politinės ateities gali telikti pasišūkavimu partijos viduje, bet ne esminių sprendimų priėmimu“, - sakė Lazdijų rajono socialdemokratų lyderis.
A. Butkevičius: kitą nuomonę turintieji skleidžia gandus
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius priminė, kad partijos Taryboje po Seimo rinkimų svarstant, ar socialdemokratams eiti į koaliciją su „valstiečiais“, ar likti opozicijoje, didžioji dalis partijos Tarybos narių nubalsavo už koalicinės sutarties patvirtinimą.
„Aš dabar tiksliai nepamenu, bet balsuojant (dėl koalicijos sutarties patvirtinimo) gal tik koks vienas buvo prieš ir gal kokie keturi ar penki susilaikė. Tai gal čia jei tie patys skyrių pirmininkai, kurie turėjo kitą nuomonę, tai jie ir toliau laikosi tos savo nuomonės. Bet šiuo metu nėra jokios netgi diskusijos (dėl buvimo ar nebuvimo koalicijoje) nei mūsų partijos valdyboje, nei prezidiume, nei praeitoj taryboj (posėdyje gruodžio mėnesį) apie tai, kad gal reikėtų pasitraukti iš valdančiosios daugumos. Tai yra tam tikri, aš manau, skleidžiami gandai, ir aš nežinau, kodėl kai kas tokią informaciją skleidžia viešai“, - sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius.
Vertindamas, ar koalicija su „valstiečiais“ nekelia grėsmės socialdemokratams išbarstyti kairiuosius savo rinkėjus, A. Butkevičius teigė, kad „ką pasirinks rinkėjai, tai priklauso nuo politikų veiklos, darbo ir bendradarbiavimo su visuomene“. Esą rinkėjai visuomet išsirenka tuos politikus, kuriais pasitiki.
Atsakydamas į partiečių priekaištus dėl pralaimėtų derybinių pozicijų Vyriausybėje ir Seime, A. Butkevičius teigė, esą pirminiame variante (derybų) buvo kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į 5-6 ministerijas.
Jis priminė, esą pirminiame variante socialdemokratams tebuvo siūlomas vienas Seimo vicepirmininko postas, o po derybų partija gavusi du. Tai A. Butkevičius įvardijo kaip jo vadovaujamos derybinės grupės pasiekimą derybose su „valstiečiais“.
DELFI primena, kad į šias pareigas socialdemokratai delegavo Gediminą Kirkilą ir Mindaugą Bastį. Pastarasis į šį postą socialdemokratų teiktas ir Seime balsų dauguma patvirtintas tik po to, kai Seimas balsavimu nepatvirtino paties A. Butkevičiaus Seimo pirmininko pavaduotojo pareigoms.
Už A. Butkevičių tuomet balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 53 parlamentarai ir dar 14 tautos atstovų balsuodami susilaikė. Tam, kad politikas būtų išrinktas, balsavusių „prieš" ir susilaikiusių negalėjo būti daugiau nei balsavusių „už". Už A. Butkevičių tuomet nebalsavo ne tik dalis „valstiečių“, bet ir kai kurie socialdemokratai.
Įžvelgia lyderio krizę
Visi kalbinti pašnekovai sutarė, kad klausimas dėl tolesnio buvimo koalicijoje su „valstiečiais“ iškilo artėjant LSDP suvažiavimui ir naujojo partijos pirmininko rinkimams. Esą dabar kaip niekad, o ypač po skaudžiai pralaimėtų Seimo rinkimų, socialdemokratų gretose išryškėjo vidiniai nesutarimai ir lyderio krizė. Tai esą lėmė ir koalicijos derybų rezultatus.
„Be abejo, dabar situacija (dėl valstiečių laimėtų mandatų skaičiaus) gerokai sudėtingesnė, bet visuomet galima susiderėti geriau“, - sakė vienas iš socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojų.
Jau anksčiau kalbintas Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas tikino, esą pirminiame koalicijos sutarties variante socialdemokratams buvo žadamos keturios ministerijos ir Seimo pirmininko postas. Tačiau kalbintas G. Kirkilas sako tokio sutarties varianto nežinantis.
Būtent ryškaus lyderio stoka socialdemokratų partijoje G. Kirkilas laiko priežastimi tiek rinkimų į Seimą rezultatui, tiek vėliau derybose dėl koalicijos ir postų joje.
„Mes frakcijoje (Seime) to gal nejaučiame (lyderio trūkumo), tačiau partijoje, be abejo, tas yra. Ir ypač dabar, kai prasidėjo jau praktiškai naujo pirmininko rinkimai ir partijos grupės jau siūlo ir kelia savo kandidatus“, - sakė Seimo narys.
Vieša paslaptimi šiandien yra faktas, esą pačioje socialdemokratų partijoje šiuo metu vyksta įnirtinga kova tarp atskirų partijos įtakos grupių.
Įvardijamos Seimo narių A. Butkevičiaus – Irenos Šiaulienės – Rimanto Sinkevičiaus, Juozo Bernatonio – G. Kirkilo, Algirdo Syso – Juliaus Sabatausko vadovaujamos partinės grupės, kurios esą tarpusavyje konkuruoja ne tik dėl įtakos, bet ir dėl būsimo partijos lyderio kandidatūros.
Paklaustas, ką matantis būsimu partijos pirmininku, G. Kirkilas neslėpė palaikysiantis europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą.
A.Butkevičius jau anksčiau viešai yra įvardijęs savo įpėdiniu norintis matyti dabartinį ūkio ministrą, buvusį Jonavos rajono merą ir buvusio susisiekimo ministro, parlamentaro Rimanto Sinkevičiaus sūnų Mindaugą Sinkevičių.
Koalicijos sutartis tarp Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos LSDP ir R. Karbauskio LVŽS pasirašyta praėjusių metų lapkričio 9-ą dieną.
Po susitarimo socialdemokratams naujojoje Vyriausybėje atiteko trys ministrų postai – ūkio, teisingumo ir užsienio reikalų ministerijų.
Kitus ministrų postus bei valdančias pozicijas Seime užėmė R. Karbauskio atstovaujamos LVŽS deleguoti atstovai, kurių didžioji dauguma nepriklauso „valstiečių“ partijai.