Anot Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, socialdemokratai negali pritarti Ingridos Šimonytės teikiamam biudžeto projektui dėl esminių, principinių priežasčių.
„Siūlomas biudžetas – socialinio neteisingumo ir nelygybės įsikūnijimas. Nors pagalba turėtų pasiekti tuos, kuriems jos reikia, Vyriausybė, lyg keldama puotą maro metu, visiems dalija vienodas kompensacijas“, – pranešime pažymi parlamentarė.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat nerašytų gero pažymio Vyriausybei.
„Ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė nevyniodami į vatą aiškiai sako, kad Vyriausybės parengtas energetikos kainų sušvelninimo planas – nevykęs, nes dujų ir elektros išlaidas Vyriausybė turėtų kompensuoti sunkiausiai besiverčiantiems“, – pranešime pabrėžia parlamentarė.
Socialdemokratai piktinasi, kad jų pasiūlymas taikyti lengvatą maisto produktams buvo „su panieka išmestas į šiukšlių dėžę“, o pačių konservatorių gretose kilusi kritika buvo „brutaliai nuslopinta, Seimo nariams grasinama – nekelkite jokių klausimų ir nieko nesiūlykite.“
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį į tai, kad tik Pasaulio banko ir kitų tarptautinių institucijų spaudžiama Vyriausybė prakalbo apie mokesčių reformą.
„Net premjerės patarėjas Vaidas Navickas pripažino, kad „kuo ilgiau tempsime gumą“ dėl mokesčių, tuo brangiau mums visa tai kainuos“, – pranešime žiniasklaidai pažymi parlamentaras.
Pasaulio bankas sukritikavo Lietuvos mokesčių sistemą kaip „įstrigusią“ tarp epochų.
„Socialdemokratai ne kartą smerkė tokią tvarką, kai milijonierius ar teisininkas sumoka mažesnius mokesčius negu darbininkas ar mokytojas“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Socialdemokratų vertinimu, klausimas, kieno interesams yra palankus siūlomas biudžetas – retorinis: I. Šimonytės teikiamas biudžetas palankus tiems, kurių pajamos didžiausios.
Socialdemokratai Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas ragina skirti daugiau lėšų savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui ir įrangai.
Kaip teigiama pranešime, socialdemokratų partijos frakcijos nariai inicijavo rezoliuciją dėl papildomų lėšų žvyrkelių asfaltavimui ir kelių priežiūrai.
Socialdemokratai taip pat neabejoja, kad Vyriausybė galėtų rasti reikalingų lėšų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo darbams.
Blinkevičiūtė: turto ir pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje
LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad šalyje turto ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES, taigi ir milijardinę energetinės krizės padariniams spręsti numatytą paramą galima skirstyti protingiau, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Daugelis tiek tarptautinių, tiek Lietuvos ekspertų pabrėžia, kad numatyti elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmai yra netaiklūs. Nėra vertinama, kiek žmogus gauna pajamų, kiek suvartoja energijos, todėl rėmimo mechanizmą derėtų koreguoti ir atsižvelgti į tas grupes, kurios pažeidžiamos labiausiai. Tokiu atveju ir piniginė parama žmonėms būtų ženklesnė“, – sako politikė.
Pasak V. Blinkevičiūtės, didinti mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamas galima ir kitais būdais, todėl socialdemokratai siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA).
„Tai leistų pajamas žmonėms „į rankas“ padidinti net iki 130 eurų. Šiandien yra numatytas NPD didinimas, bet tik pusė to, ką siūlome mes. Realios žmonių, kurie uždirba minimalią algą, pajamos įvertinus infliaciją, – ji mažina perkamąją galią ir pinigų vertę, – iš esmės nepaveja infliacijos. Siekiame, kad skolinti milijardai biudžete būtų panaudoti racionaliau ir teisingiau“, – komentuoja ji.
Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad energijos ir maisto kainų šuolis šalies gyventojams smogė itin stipriai.
„Pagal socialinio-ekonominio vargo indeksą, kuris apskaičiuojamas įvertinus energijos skurdo ir maisto nesaugumo duomenis, Lietuva, jei lygintume su kitomis ES šalimis, yra viena pirmaujančių. Europos šalių rikiuotėje Lietuva atsiduria šalia Bulgarijos ir Graikijos kaip labiausiai pažeidžiama būtent energijos ir maisto kainų šokui“, – pažymi ji ir priduria, kad su kitų metų biudžetu valdantieji nesiima spręsti ilgalaikių valstybę kamuojančių problemų.
Primenama, kad ketvirtadienio Seimo sesijoje parlamentarai pirmąkart svarstys ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.