Naujausiais duomenimis, 2022 m. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, yra 21,2 proc. ir, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo 1,2 proc.
Pasak socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, skurstant apie penktadaliui šalyje gyvenančių žmonių ir sparčiai kylant kainoms, veiksmai, kaip didinti gyventojų pajamas, turėtų būti neatidėliotini.
„Išskirčiau tris galimas Vyriausybės veikimo kryptis. Visų pirma didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, sulyginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimalia alga (MMA). Antra, greitai peržiūrėti ir taiklesne paversti lengvatų energetiniams ištekliams sistemą, nes elektra ir dujos kainuoja kosmines sumas. Panašiai šią žiemą bus ir su šildymo kainomis. Taip pat būtina pagaliau sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams – kone visos ES valstybės šią lengvatą taiko. O ilgalaikė strategija turi būti darbo vietų regionuose kūrimas“, – sako V. Blinkevičiūtė, praneša LSDP komunikacijos skyrius.
Politikė primena, kad ir „Sodra“ prieš kurį laiką paskelbė duomenis, kurie rodo, kad šiemet infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas.
„Vyriausybės atstovai lig šiol kartoja vieną ir tą patį: esą realus žmonių pajamų augimas lenkia infliaciją, tad nėra čia ko baimintis. Tačiau visi duomenys rodo, kad daugelio žmonių šiek tiek padidėjusias pajamas jau seniai „suėdė“ infliacija. Atotrūkis tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir mažiausiai šiemet taip pat augo, skurdo lygis nemažėja. Taigi situacija yra dramatiška ir nieko nedaryti negalima. Veikti reikia nedelsiant ir drauge, todėl labai apmaudu, kad valdančiųjų konservatorių ir liberalų pažadas dėl žadėtos darbo grupės Seime dėl antiinfliacinių priemonių taip ir lieka neišpildytas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Tuo metu LSDP Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, jog situacija sudėtinga ne tik regionuose.
„Infliacija sparčiai augo didžiuosiuose miestuose, nes šalia nėra jokios alternatyvos, pavyzdžiui, maisto produktams – trumpųjų maisto grandinių, ūkininkų, sodų. Todėl kylančios kainos, bet ne tik maisto, o ir, pavyzdžiui, būsto nuomos, ekonomiškai pažeidžiamiausius žmones nuskriaudė labiausiai ir tai matosi pagal „Maisto banko“ statistiką bei išaugusias eiles. Jei žmonės anksčiau rinkdavosi, ką pasiimti, ką palikti, tai dabar ima visus maisto produktus“, – sako G. Paluckas.
Jo teigimu, tarp skirtingų regionų tvyro didelis atotrūkis – kai kur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skiriasi 30-40 proc., tačiau strategijos, kaip keisti situaciją, Vyriausybė neturi.
„Tokio milžiniško skirtumo joks perskirstymas neįveiks. O ši Vyriausybė neturi visiškai jokio plano, kaip regionuose kurti gerai apmokamas darbo vietas. Visos tiesioginės užsienio investicijos dabar iš esmės pritraukiamos į laisvąsias ekonomines zonas prie Kauno, Klaipėdos, todėl ir darbo vietos lieka ten. Negana to, Vyriausybė prieš beveik dvejus metus pažadėjo mokesčių pertvarkos planą, buvo suformuota ir darbo grupė, tačiau nieko nepateikė, nėra jokių priemonių sistemą paversti skaidresne, teisingesne“, – teigia G. Paluckas.
Penktadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad per metus šalyje gyventojų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, padaugėjo 1,2 proc. ir yra 21,2 proc. Skurdo rizikos riba vienam asmeniui yra 516 eurų, o dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų namų ūkiui – 1084 eurai. Aukščiausias skurdo rizikos lygis pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių.