"Galbūt reikėtų palaukti, kol teismas pasakys galutinį žodį, nes dabar ikiteisminis tyrimas baigtas, bet teismas dar nepriėmė sprendimo. Kai teismas priims galutinį sprendimą, ir šie asmenys nebus nei teisiamieji, nei įtariamieji, kaip jie ir dabar nėra, mano manymu, svarstymas įmanomas. Tik bėda, nėra tokių procedūrų numatyta. Bet procedūrų nebuvo numatyta ir tam, ką Seimas padarė praėjusiais metais po rinkimų (patvirtindamas rinkimų rezultatus - BNS)", - BNS komentuodamas "darbiečio" Vytauto Gapšio siūlymą sakė J.Sabatauskas.
Pirmasis Seimo vicepirmininkas "darbietis" V.Gapšys siekia reabilituoti keturis Darbo partijos narius, kuriuos anksčiau Seimas išbraukė iš šios partijos kandidatų sąrašo ir užkirto galimybę tapti parlamentarais. V.Gapšys įregistravo Seimo nutarimo pakeitimą, pagal kurį būtų nustatyta, jog Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus ir Vytautas Gricius nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo.
"Ar reikalinga, ar nereikalinga - gal dėl šventos ramybės ir nereikalinga kai kam. Bet, matyt, šitiems asmenims tai yra labai svarbu", - į klausimą, ar reikia koreguoti nutarimą dėl Seimo rinkimų rezultatų, po rinkimų praėjus pusmečiui, sakė J.Sabatauskas.
Jo teigimu, V.Gapšio projektas svarstytinas, nes pernai priimdamas nutarimą, kuriuo minėti kandidatai išbraukti iš kandidatų sąrašo, tiksliai nesivadovavo Seimo rinkimų įstatymu.
Pagal įstatymą, jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais - kai pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti esminių rinkimų rezultatų arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus.
"Seimas nepaprašė šių dokumentų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimą priėmė nesilaikydamas įstatyme nurodyto kelio", - pareiškė komiteto pirmininkas.
Tuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas nesiėmė vertinti, ar parlamentas gali imti koreguoti nutarimą, kuriuo po Konstitucinio Teismo išvados buvo patvirtinti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai.
"Teisinė problema gana sudėtinga. Labai svarbu, ar iš viso tą nutarimą galima keisti, ar Seimas gali grįžti prie Konstitucinio Teismo išvados. Seimo Teisės departamentas turės įvertinti, ar iš viso galima tokį nutarimą priimti. Koks jo likimas, tikrai labai sunku pasakyti", - BNS sakė VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.
Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai rinkimų rezultatai apskundžiami Konstituciniam Teismui (KT), galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas, remdamasis KT išvadomis. KT patvirtinus, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, Seimas arba pripažįsta rinkimus negaliojančiais, arba nustato tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis Teismas buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT išvadomis Seimas pernai lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas Seime užėmė kiti "darbiečių" kandidatų sąrašo atstovai.
V.Gapšys teikia nutarimo pataisos projektą, kad šie asmenys būtų grąžinti į Darbo partijos kandidatų sąrašą. Ž.Pinskuvienė būtų įrašyta į 23 vietą, J.Gaudutienė - į 24, J.Pinskus - į 25, V.Gricius - į 35.
Pagal projektą, šie asmenys parlamentarais netaptų, nes kitu punktu būtų įtvirtinta, kad Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva yra išrinkti Seimo nariais. Tačiau kuriam nors pagal Darbo partijos sąrašą į Seimą išrinktam parlamentarui atsisakius mandato, grąžintieji "darbiečiai" įgytų galimybę tapti Seimo nariais.
Reabilituoti minėtą ketveriukę V.Gapšys tvirtina siūlantis dėl to, kad prokurorai šiems politikams nėra pateikę jokių įtarimų baudžiamojoje byloje dėl balsų pirkimo iš įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų Darbo partijos naudai.
Trukdymu pasinaudoti rinkimų teise kaltinami keturi asmenys: Vladislavas Gaidis, Igoris Sologubovas, Eugenijus Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Viačeslavas Ždanovičius.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, visi šie asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų sumą papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: J.Pinskų, Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, V.Gricių ir V.Ždanovičių.
Kaip yra pranešusi Generalinė prokuratūra, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos - sutrukdė pareigūnai.
Tuo metu Ž.Pinskuvienė, J.Pinskus, J.Gaudutienė ir V.Gricius byloje tėra liudytojai, pareigūnai jiems jokių kaltinimų nepateikė.