Šiuo metu senatvės pensiją sudaro trys dalys. Pagrindinė (bendroji) dalis, šiandien siekianti 118,8 eurų, yra vienoda visiems pensininkams, ji sudaro 110 procentų bazinės pensijos. Papildoma (individualioji) dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų ir apskaičiuojama atsižvelgiant į viso darbo stažo pajamas. Priedas už stažo metus priklauso įgijusiems daugiau nei 30 metų stažą. Tokiu atveju, už kiekvienus papildomus metus priklauso 3 procentai bazinės pensijos.
Priėmus socialinį modelį, priedas už stažo metus būtų panaikintas, tačiau integruotas į bendrąją dalį. Individualioji dalis būtų paremta apskaitos vienetų sistema, šiuos vienetus galėtų kaupti visi dirbantieji. Nors ekonomistai pripažįsta, kad vien nuo perskaičiavimo pensijos nepadidės, jie tvirtina, kad ši sistema įves daugiau aiškumo ir skaidrumo.
Iš pradžių padidės – vėliau pamažės?
Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas, vienas iš socialinio modelio autorių Teodoras Medaiskis teigia, kad baimintis, jog priedo už stažo metus nelieka – nereikėtų. Naujoji perskaičiavimo tvarka tiesiog „prarytų“ priedą už stažo metus, nes bendroji dalis būtų perskaičiuojama kitaip.
„Priedo nebus, bet jis įlįs į bendrąją dalį. Ši dalis – tai yra bazinė pensija būtų padauginta iš turimo stažo ir padalinta iš būtinojo. Tai jeigu žmogus dirba 40 metų, o būtinasis stažas yra 30 metų, tai 40 dalintumėme iš 30 ir daugintume iš bazinės. Tai ir sudarytų bendrąją dalį.“
Tačiau daugelį toks perskaičiavimas gąsdina. Lietuvos Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė sako, kad jokio perskaičiavimo nereikia ir pradėti reikia visai ne nuo to.
„Pirmiausia būtina sutvarkyti kitus dalykus, nes yra pensininkų, kurie gyvena geriau nei ministrai, gauna po kelias pensijas. Prisigalvota visokių pensijų ir duoda už gražias akis. Kelios pensijos turi būti duodamos tik už labai didelius nuopelnus valstybei, o priedo už stažą jokiu būdu negalima panaikinti. Tegul lieka taip kaip yra, nes nebus ten nieko integruota. Mes jau tiek pažadų prisiklausėme, kad gana“, - sako ji.
„Taip, tokiu atveju, ji truputį pamažėtų. Didinant privalomą stažą iki 35 metų, turimas stažas būtų dalinamas iš didesnio vardiklio – 35, todėl suma kažkiek mažėja. Antra vertus, kol privalomas stažas yra 30 metų, integravus priedą už stažą, bendroji dalis truputėlį padidėtų – gautųsi minimalus perviršis. Taigi tas pamažėjimas turėtų kažkiek atsverti padidėjimą, išlyginti jį“, - tikina jis.
Senatvės pensijos būtų perskaičiuojamos ir dabartiniams pensininkams, tačiau jų gaunamos pensijos dydžio, anot jo, stipriai paveikti neturėtų. „Aš net nevadinčiau to perskaičiavimu, sakyčiau, kad tai tiesiog jų apskaičiavimas, priderintas prie naujosios tvarkos. Tai būtų tik pačios apskaitos pertvarkymas, o ne suskaičiavimas naujos pensijos.“
Perskaičiavimo siūlymai R. J. Dagiui primena pasakėčią
Ekonomistai tvirtina, kad pagrindinę (bendrąją) pensijų dalį su priedu už stažo metus tikslinga sujungti, nes abi šios dalys priklauso nuo stažo. Šiuo metu, 30 metų privalomą stažą turintys asmenys gauna visą pagrindinę dalį – tai yra 118,8 eurų. Individualioji pensijos dalis jau priklauso nuo darbo užmokesčio, tačiau, anot ekonomistų, ji gana sudėtingai apskaičiuojama.
„Paprastai tariant, už kiekvienus dirbtus metus, žmogus savo pensijai užsidirba po pusę procento algos. Tarkime, jeigu jis uždirba 1000 eurų per mėnesį, pusė procento bus 5 eurai už tuos metus. Ir jeigu jis dirbo, tarkime, 40 metų, 5 dauginame iš 40 ir gauname 200. Tai tiek jis užsidirba tos antros dalies pensijos“, - apie tai, kaip dabar apskaičiuojama dabartinė individualioji pensijų dalis, pasakoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio autorių Romas Lazutka.
„Dabar siūloma paprastesnė schema, kai už kiekvienus dirbtus metus žmogus uždirbtų tam tikrą skaičių taškų – apskaitos vienetų. Vienam taškui prilygtų viena vidutinė alga. Jei žmogus metus dirbo maždaug už vidutinę algą, už juos jis gautų vieną pensijų tašką. Jeigu jis panašiai dirbtų 40 metų – užsidirbtų 40 taškų. Taško vertė būtų nustatoma eurais. Tarkime, jeigu vienas taškas yra penki eurai, tai 40 taškų reikia padauginti iš penkių ir rezultatas bus 200“, - sako R. Lazutka.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys mato ir kitą problemą: „Sunku kalbėti apie konkrečias formules, nes už jų stovi konkretūs pinigai, o pinigų šaltinio nėra. Visi finansavimo šaltiniai apriboti tokiais saugikliais, kurie artimiausioje perspektyvoje išvis neleis nieko daryti. Čia kaip ta pasakėčia, kur karalius klausia karvedžio, kodėl neužimta pilis, o jis jam atsako: tam yra 31 priežastis. Pirmoji priežastis – nėra parako, o jei nėra parako, tai kam dar kitos 30 priežasčių. Tai kol šita finansavimo problema neišsispręs, kalbėti apie koeficientus ir perskaičiavimą nėra didelės prasmės, nes tai tebus kažkoks persistumdymas viduje, o ne esminis principas“, - sako jis.
Apskaitos vienetai indeksuojami, bet indeksavimas kaip „šakėm ant vandens“
Apskaitos vieneto vertė kiekvienais metais būtų nustatoma vyriausybės ir tokiu būdu indeksuojama. Tai reiškia, kad kasmet ta taško vertė kistų, ji būtų nustatoma pagal darbo užmokesčio fondo trijų praėjusių ir trijų metų prognozės vidurkio.
„Tai būtina daryti, nes algos kyla – kyla ir kainos, o pensijos nuvertėja. Ta vertė būtų vyriausybės nustatyta pagal darbo užmokesčio fondo augimą ir jei šiais metais, tarkime, taško vertė – 5 eurai, kitais metais galėtų būti jau 5,15 euro. Tai svarbu ir pensininkams, ir dirbantiems žmonėms, kad jie žinotų, jog jau turi sukaupę tam tikrą skaičių taškų, kurie būtų dauginami iš to indekso. Tarkime 30 metų žmogus jau yra išdirbęs 10 metų . Visus tuos metus jis dirbo daugmaž už vidutinę algą, todėl sukaupė 10 taškų. Ir jei tais metais taško vertė yra, pavyzdžiui, 6 eurai, tai jis daugina ir žino, kad prie savo pensijos papildomos dalies prisidės 60 eurų. Tai tokia lyg banko sąskaitos, kaupiamosios sistemos imitacija “, - sako R. Lazukta.
R. J. Dagys tvirtina, kad indeksavimas kol kas irgi nėra aiškus, nes viskas yra „pririšta prie ekonominio augimo, kuris šakėmis ant vandens rašytas“. Jam antrina ir G. Makaravičienė: „Jeigu didės algos, tai tas „jeigu“ yra labai nekonkretus. O kas ta prognozė – niekas negali jos padaryti. Gamtos prognozę galima tik kokiai savaitei padaryti, ir tai dažnai apsirinkama.“
Nors nauja perskaičiavimo tvarka kai kuriuos gąsdina, anot ekonomistų, apskaitos vienetų sistema sutvarkytų pensinio amžiaus dirbančiųjų problemą. Dabar dažnai atsitinka, kad pensinio amžiaus sulaukęs žmogus, nusprendęs dar dirbti ir mokėdamas įmokas – savo pensiją susimažina.
„Taip atsitinka todėl, kad skaičiuojant papildomą pensijos dalį, nuo algos imama pusė procento, bet gali būti, kad žmogus visą laiką dirbo už didesnę algą, o sulaukęs pensinio amžiaus įsidarbino į paprastesnį, mažiau apmokamą darbą. Kadangi dabar skaičiuojama nuo algos, uždirbtos kiekvienais metais, jo mažesnė alga lemia, kad pensija irgi tampa mažesnė, nors jis dirba papildomus metus. Jei būtų įvesti taškai, žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus ir nusprendęs dirbti, užsidirbtų sau tašką, ar pusantro, žiūrint, kokia jo alga, ir tai tik prisidėtų prie jo pensijos“, - tvirtina jis.