Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.

– Kas yra socialinės išmokos ir kokiais atvejais jos mokamos?

– Šalpos išmokos mokamos labiausiai pažeidžiamiems valstybės piliečiams: dėl neįgalumo, amžiaus, netektų tėvų ar dėl kitų įstatyme nustatytų priežasčių. Šią kas mėnesį skiriamą valstybės paramą pinigais apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Šalpos išmokų dydžiai susieti su bazinės pensijos dydžiu: jam kylant, kyla ir šalpos išmokos. Dabar bazinė pensija Lietuvoje yra 112 eurų.

Šalpos pensijos – viena išmokų rūšių. Teisę gauti šalpos pensiją turi:

– neįgalūs vaikai (išmoka nuo 112 iki 224 eurų);

– asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 m., taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 m., padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 m. sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 m. (išmoka nuo 84 iki 224 eurų);

– tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 m. slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. slaugė vaikus invalidus, I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba asmenis, tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 m., taip pat visiškos negalios invalidus), neturintys teisės gauti valstybinių socialinio draudimo pensijų (išmoka nuo 100,80 iki 168 eurų);

– motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 m. penkis ar daugiau vaikų ir sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 proc. ir daugiau darbingumo, neturinčios teisės gauti valstybinių socialinio draudimo pensijų (išmoka 168 eurų);

– asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekę 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), neturintys teisės gauti valstybinių socialinio draudimo pensijų (išmoka nuo 100,80 iki 112 eurų).

– Šalpos našlaičių pensijos (56 eurai) mūsų skyriuje mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų (SODROS). Jas mokame vaikams, kuriems nesukako 18 m., taip pat studentams, kuriems sukako 18 m., besimokantiems bendrojo ugdymo, profesinėse mokyklose ar dieninių studijų programose. Šalpos našlaičių pensiją mokame neįgaliems našlaičiams, kuriems suėjo 18 m., bet ne vėliau kaip iki dienos, kai jiems sukanka 24 metai.

– Šalpos kompensacijos (168 eurai) mokamos tėvams (įtėviams), slaugiusiems neįgalius vaikus iki 1995 m. sausio 1 d., ir daugiavaikėms motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

– Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos yra 280 eurų ir mokamos netekusiems 75–100 proc. darbingumo ar pensinio amžiaus žmonėms. Jas nustato gydymo įstaiga arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba patiems sunkiausiems ligoniams. Priežiūros (arba pagalbos) tikslinės kompensacijos skiriamos darbingo amžiaus neįgaliesiems ir pensinio amžiaus asmenims, lengvesniems ligoniams jos siekia 56 eurus, sunkesniems – 112 eurų.

– Ar daug kauniečių gauna socialines išmokas?

– Skaičiai labai dideli: 14 tūkst. asmenų šalpos išmokas skiria Kauno miesto savivaldybės administracija. Kasmet jų daugėja, ypač neįgalių vaikų. Pavyzdžiui, šiuo metu šalpos išmokas Kauno mieste gauna: 1386 neįgalūs vaikai, 944 suaugusieji, kurie netekę 75–100 proc. darbingumo, 1038 suaugusieji, netekę 60–70 proc. darbingumo, 443 suaugusieji, netekę 45–55 proc. darbingumo. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija mokama 3722 asmenims, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija mokama 4998 asmenims. Likusią dalį sudaro asmenys, gaunantys kitas anksčiau minėtas išmokas.

– Ar yra piktnaudžiaujančių jomis? Gal galite pateikti pavyzdžių.

– Piktnaudžiautojų nėra gausu, dažniausiai žmonės nekreipia dėmesio į informacinį lapelį, gaunamą mūsų kabinete. Jame surašytos aplinkybės, kurioms pasikeitus reikia paskambinti mums ar parašyti el. paštu, kad sustabdytume išmokas.

Pagrindinis dalykas – informuoti mus per 10 dienų. Dažnai pasitaiko, kad žmogus atsigula į slaugos ligoninę 4 mėnesiams, o mums apie tai nepraneša. Nesustabdome slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, todėl permokame. Vėliau mus pasiekia informacija, kad žmogus gydėsi, ir tenka iš jo išieškoti susidariusią permoką.

– Daug emigravusių ir užsienyje gyvenančių kauniečių, gaunančių šalpos išmokas, nepranešė apie išvykimą, todėl šiemet jiems susidarė skolos. Kodėl taip atsitiko? Ar tai susiję su pasikeitusiu įstatymu dėl gyvenamos vietos deklaravimo?

– Šalpos išmokos mokamos tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ir čia savo gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Kai tik atsirado galimybė programoje patikrinti, patikrinome ir pamatėme, kad yra daug išvykusių, bet mums nepranešusių.

Skolininkų atsiradimas nesusijęs su pasikeitusiu įstatymu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Kai kurie asmenys išvyko ir apie tai neinformavo savivaldybės administracijos. Dėl šios priežasties susidarė permokos, kai kurios siekia 1000 eurų ir daugiau. Šiems asmenims išsiųsti pranešimai. Kai žmogus deklaruoja išvykimą, reikia ir mus informuoti telefonu ar el. paštu, tuomet nekils problemų.

– Kaip bandote spręsti šių skolininkų problemą? Ar yra tikimybė, kad savivaldybė gali nurašyti skolą?

– Visiems išsiųsti laiškai, žmonės perspėti. Esame visus informavę, kad permoką galima grąžinti dalimis pagal galimybes, pavedimą darant kaip kam patogiau: kas mėnesį ar kas kelis mėnesius. Daugelis jau pradėjo grąžinti permokėtus pinigus. Tikimės, taip padarys visi, nes žmonės sąmoningi. Skolos tikrai nenurašysime, tačiau nėra termino, per kurį susidariusi permoka turi būti grąžinta savivaldybei. Negrąžintos permokos bus išieškomos teismo tvarka.

– Ar užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai visuomet praranda teisę gauti socialinę išmoką? Gal yra išimčių?

– Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, asmenims, gyvenantiems kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tęsiamos mokėti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos tik tais atvejais, kuomet Lietuvos Respublikoje jiems yra mokama valstybinė socialinio draudimo pensija. Dar mokame našlaičiams, kurie mokosi užsienio mokyklų dieninėse studijose kaip Lietuvos studentai ir nurodo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

– Su kokiomis dar problemomis susiduriate mokėdami socialines išmokas?

– Praktikoje susiduriame su problema dėl dokumentų pateikimo asmenims, kuriems nustatytas specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis. Dažnai dėl amžiaus ar sveikatos būklės tokie asmenys sunkiai juda, todėl patys dokumentų pristatyti mums negali, o iš kitų asmenų dokumentų priimti neleidžia įstatymas. Jame sakoma, kad tik slaugos tikslinę kompensaciją gavusių asmenų dokumentus gali pateikti giminės ar artimieji.

Notariškai ne kiekvienas gali susitvarkyti įgaliojimą. Būtų gerai, kad priežiūros tikslinę kompensaciją gaunančių asmenų dokumentus dėl išmokos skyrimo galėtų pateikti artimi giminaičiai (broliai, seserys, anūkai, šeimos nariai, sutuoktiniai), socialiniai darbuotojai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastis, dėl kurių šie asmenys patys negali kreiptis.