„Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai, dirbantys kontakte su klientais, 72 proc. sako, kad išaugo jų darbo krūvis, ypač tiems, kas dirba su vaikais, šeimynose, vaikų globos įstaigose. Apie 90 proc. nurodė, kad, jų nuomone, dirbant kontaktinį darbą yra vidutinė arba didelė rizika užsikrėsti. Tik 30 proc. įstaigų matuoja kontaktinių darbuotojų temperatūrą. 44 proc. yra gavę tik instrukcijas, kaip naudoti apsaugos priemones. Visi likusieji ieško informacijos internete. Kaip žmonės, eidami į kontaktą globos įstaigose, naudoja asmenines apsaugos priemones, yra visiškai jų asmeninis pasirinkimas“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė I. Subačienė.
Anot jos, didžiausios problemos socialiniams darbuotojams kyla bandant dirbti nuotoliniu būdu.
„Dabar visi susikoncentravo, kad reikėtų apsaugos priemonių, tas puiku, 80 proc. įstaigų rašo, kad turi reikalingas apsaugos priemones, bet nuotolinis konsultacinis darbas praktiškai nevyksta, nes konsultacijas darbuotojai teikia tik telefonu ar elektroniniu paštu, tik 17 proc. turi online konsultacijas su klientu. Jei tai būdavo tiesioginės grupinės konsultacijos ar individualūs nuolatiniai pokalbiai, tai dabar yra tik žinutėmis telefonu“, – teigė LSDA atstovė.
I. Subačienės teigimu, 64 proc. socialinių darbuotojų naudoja savo asmeninius kompiuterius, telefonus ar interneto ryšį.
„Neturi darbuotojai jokių instrukcijų, kaip nuotolinį socialinį darbą organizuoti. Nėra gavę jokių mokymų, kaip užtikrinti asmens duomenų apsaugą“, – sakė ji.
„Su nuotoliniu socialiniu darbu sudėtinga situacija, nes krūvis padidėjęs, bet kaip tai daryti, jie informacijos neturi“, – pridūrė asociacijos atstovė.