Kurie kandidatai prezidento rinkimuose bus antrajame rinkimų ture? Kas laimės prezidento rinkimus? Apie tai – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“ su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadove Rasa Ališauskiene, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir viešųjų ryšių ekspertu Mykolas Katkumi.
– Ponia Ališauskiene, ar yra kokių nors netikėtumų visuomenės apklausose per pastaruosius trejus mėnesius?
R. Ališauskienė: gal netikėtumais to nepavadinsi, bet yra šiokių tokių pokyčių. Kai jau paaiškėjo visi dalyviai, tai žmonėms pasidarė lengviau pasirinkti. Pagrindinis skirtumas, kad mažėja neapsisprendusių rinkėjų. Gana esmingai mažėja: jeigu tokių buvo iki penktadalio, tai dabar liko maždaug dešimtadalis.
– Kas laimi iš neapsisprendusių?
R Ališauskienė: iš neapsisprendusių daugiau laimi Skvernelis ir šiek tiek Andriukaitis.
– Tie, kurie prie rinkimų kampanijos prisijungė vėliausiai, gauna didžiausią naudą? Jie patraukė naujus rinkėjus ar ima iš kitų kandidatų?
Sakyčiau daugiau patraukė naujus neapsisprendusius iki tol. Bet ir jų šalininkai buvo labiau tokie, kurie laukė – eis ar neis. Jie ir nesirinko iš tų kandidatų, kurie jau anksčiau buvo žinomi. Tai kai jau paaiškėjo, kad ir vienas, ir kitas dalyvauja, ir patys kandidatai pradėjo aktyviau vykdyti rinkimų kampaniją, tai Andriukaitis iš karto paaugo dvigubai, kai tik pasiskelbė. O Skvernelis – po savivaldybės rinkimų užsiaugino savo palaikytojų būrį 5 proc.
– „Baltijos tyrimai“ kartu su naujienų agentūra ELTA naujausius reitingus skelbs ketvirtadienį, tačiau jau dabar žinote pagrindines tendencijas. Kokios jos?
R. Ališauskienė: mes su ELTA savo projekte kiekvieną mėnesį rinkėjų klausiam: „už kurį pasiskelbusių kandidatų jūs balsuotumėte antrame ture?“ Tai čia atsakymuose pirmauja Gitanas Nausėda. Jis pirmauja visose apklausose ir, atrodo, kad niekur nejuda. Jis renka dabar apie 26 proc. visų rinkėjų balsų, tai neatsižvelgiant eis balsuoti ar neis. Ingrida Šimonytė truputį paaugo lyginant su vasario pabaiga, bet vėlgi – paklaidos ribose. Kol kas per mėnesį labiausiai paaugo Skvernelis – beveik 5 proc. Iš tų, kas buvo neapsisprendę, sumažėjo nuo 15 proc. iki 7 proc.
– Ar gali būti kokių netikėtumų, pone Bruveri, žiūrint į šiuos tris lyderius? Tarsi visos apklausos rodo, kad antrajame ture yra Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė?
V. Bruveris: taip, tendencija yra tarsi tokia, bet aš Skvernelio taip visai tikrai nenurašyčiau. Manau, kad tos apklausos, su visa pagarba jas atliekantiems žmonėms, ne visada rodo tikrąjį vaizdą. Žinome, kad patys respondentai neretai yra linkę slėpti tikrąsias savo pažiūras ir pasirinkimą. Su Skverneliu dar gali būti susijusių visokių faktorių X. Bet jeigu jūs klausiate apie kažkokius tektoninius lūžius, reikšmingesnius pokyčius, tai čia lieka kalbėti tik apie kažkokias itin „juodas gulbes“, netikėtus įvykius, politinius skandalus ir t.t. Paprasčiau sakant, apie kokią nors kompromituojančią informaciją ir pirmiausiai, žinoma, apie lyderius. O jeigu tokių dalykų nenutiks, tai, manau, tai, ką mes kalbame dabar, bus galima kalbėti iki pat kampanijos pabaigose.
– Pone Katkau, jeigu žiūrėtume nuo pat apklausų pradžios, kai jau išryškėjo didesnė dalis kandidatų, atrodo, kad iš esmės niekas per tą laiką nesikeičia?
M. Katkus: visiškai niekas nesikeičia. Kol kas mes nežinome, ar nepersiskirstė tie žmonės, kurie sakė už ką balsuos ir pan. Bet turime pripažinti, kad rinkimų kampanija yra nuobodi ir iš esmės nevykstanti. Kandidatai nei televizijoje, nei kažkur kitur per daug nešmėžuoja. Internete užsakinėja savo reklamėles ir nieko ten ypatingai daug nevyksta. Yra vienas kitas važinėjimas per kaimus, bet tokios plačios rinkimų kampanijos, kokią mes matėme, pvz., 2004 m., kai buvo neribojama politinė reklama, tai dabar toli gražu nėra. Jeigu nebus tų tektoninių lūžių, tai pagrindinė situacija dabar yra jau kaip ir aiški. Jeigu tų lūžių visgi bus, manau, jie bus susiję su keliais dalykais. Pirma, kad ponas Skvernelis vis dar yra vyriausybės vadovas ir visi Lietuvoje vykstantys negerumai gali jam tiesiogiai atsiliepti, jeigu tik jo oponentai sugebės tuo pasinaudoti. Ponas Nausėda turi kitą rizikos zoną – mes jo dar gerai nepažįstame. Kiti du lyderiai mums pažįstami, jie veikiantys politikoje, viską, ką apie juos galvojame blogo, jau tarsi žinoma ir ne kartą pasakyta. O ponas Nausėda savo asmenybės jėga ar charizma, akivaizdu, patinka žmonėms ir dėl to dar tikrai gali būti stengiamasi kažką prieš jį rasti.
– O dėl superpopuliarių asmenų paramos? Pirmasis labai populiarus politikas Visvaldas Matijošaitis jau išsakė savo paramą Sauliui Skverneliui – tai šiek tiek pridėjo jam reitingo. O kiti asmenys? Pavyzdžiui, Valdas Adamkus? Dalia Grybauskaitė? Tarsi ir aišku, kad Prezidentė pasisako prieš Saulių Skvernelį, bet kol kas neaišku – už ką?
V. Bruveris: jų parama kažkiek turėti įtakos gali, bet nemanau, kad lemtingai. Žinoma, pokyčiai gali būti vieniems į naudą, kitiems į žalą. Jūs pats paminėjote Matijošaitį. Jo parama Skverneliui, žinoma, išėjo į naudą, bet kad kažkaip lemtingai – tikrai ne. Manau, kad labai populiarių politinių asmenybių paramos sureikšminti nereikėtų. Labiau gal reikėtų ieškoti labai populiarių ne politinių asmenybių. Jeigu tokias masių ikonas pavyktų įtraukti į kampaniją, tada ta parama gal augtų ryškiau.
– Ponia Ališauskiene, sutinkate su Mykolu Katkumi, kad rinkimų kampanija yra labai nuobodi ir praktiškai nedaranti poveikio?
R. Ališauskienė: ne visai. Sakyčiau, kad yra keli dalykai. Pirma, šįkart nėra labai didelės meilės. Jeigu per praėjusius kelis rinkimus tos emocijos buvo stipresnės, tiek renkant Grybauskaitę, tiek Adamkų, tiek ir Paksą, tai šįkart sakyčiau, kad jausmas kandidatams yra apyšiltis. Taip pat mes apklausose klausiame, ar rinkėjas jau visiškai tvirtai apsisprendęs už ką balsuos. Tai tokių visiškai tvirtai apsisprendusių balsuoti tik už vieną ir nieką kitą – nėra labai daug. Yra gana didelis persidegimas: Šimonytės rinkėjas persidengia su Nausėda, Nausėdos – su Skverneliu. Skvernelis šiek tiek dengiasi su Andriukaičiu ir pan. Taigi neapsisprendusių yra ne daug, bet tvirtai nusprendusių taip pat gana mažai. Net ir žiūrint pagal politines partijas, Skvernelį pirmiausiai remia, žinoma, „valstiečių“ rinkėjai, bet taip pat ir abejų socialdemokratų partijų rėmėjai. Šimonytė – pirmoje eilėje yra Tėvynės sąjungos rinkėjai ir šiek tiek liberalų. Bet didesnė dalis liberalų yra už Nausėdą. Dažnai politikos apžvalgininkai vis sako, kad liberalų rinkėjas, nebeturėdamas Auštrevičiaus, rinksis Šimonytę – ne, daugiau kaip pusė liberalų renkasi Nausėdą.
M. Katkus: reikia pripažinti, kad net jeigu rinkimų kampanija būtų labai aktyvi ir dinamiška, tai tikrai nereikštų, kad ji esmingai pakeistų ir šituos apklausų duomenis. Tai galbūt polit-technologo svajonė, bet iš esmės taip nebūtų. Tačiau ir patys kandidatai nerodo jokio ženklo, kad jie patys norėtų kažkaip pakeisti tas apklausas.
V. Bruveris: būtent tai ir norėjau akcentuoti. Manau, ne tik tos formalios kampanijos taisyklės ir įstatymai, kurie baigia galutinai pasmaugti ir nususinti mūsų rinkimus, yra kalti dėl to, kad kampanija yra tokia nuobodi. Galbūt dar svarbesnė priežastis yra patys kandidatai ir jų elgesys. Tai rodo ir patys pirmieji visų debatai. Kandidatai bijo rizikuoti, jie bijo bet kokių aštrių kampų, bijo bet kokios atseit konfliktinės retorikos. Jie tiesiog labai stengiasi būti geri visiems ir prėski.
– Bet gal tai logiška? Kam, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai rizikuoti? Jam svarbu išlaikyti savo lyderystę.
M. Katkus: kartais tai būna gerai ir ponui Adamkui kartais tai pavykdavo, o kartais ne – tarsi su niekuo nesipykti. Bet yra kitas pavyzdys, kai Hillary Clinton buvo tokia baisi lyderė, kad bijojo kam nors ką nors sakyti. Ji sugalvojo šūkį „Aš su ja!“, kuris nieko nepasakė. Kartais tas toks aiškus pažadėjimas už ką aš stoviu yra reikalingas visiems, lyderis tu ar ne. Vien tik asmenybės žavesiu rinkimų nelaimėsi – turi ir kažką pasiūlyti.
R. Ališauskienė: dar vienas skirtumas, kai kandidatas susitinka su žmonėmis vienas ir kai jis yra šalia kitų kandidatų. Pavyzdžiui, kai Gitanas Nausėda pradėjo važinėti po Lietuvą ir žmonės miesteliuose gyvai sutiko žmogų, kurį mato per televizorių ir kurį vertina kaip ekspertą, jo simpatikų ratas tada augo. Bet jis pamažu pradeda užsimiršti, nes tuose miesteliuose buvo jau rudenį... O dabar debatuose, kai jis stovi su kitais 8 kandidatais, jis nebeišsiskiria.
– Ir tai yra Šimonytės privalumas? Ji išsiskiria pirmiausiai dėl to, kad yra moteris. Taip pat ji dėvi baltą švarkelį, kai visi aplink juodi...
V. Bruveris: bet aš esu gerokai nustebęs, kad bent kol kas ji savo privalumais nesinaudoja.
– Ponia Ališauskiene, ką rodo jūsų skaičiai, kai jūs klausiate tų, kurie tikrai žino, už ką balsuos? Kaip tada pasikeičia padėtis?
R. Ališauskienė: tada Šimonytė ir Nausėda atrodo visiškai lygiai. Čia vėl turėkime omeny elektoratą. Tai pirmiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai – jie ir labiausiai iki galo apsisprendę, ir tikrai ateis į rinkimus. Jeigu aktyvumas būtų tik toks, kad balsuoti ateitų tie, kurie šiandien tikrai žino, kad ateis į rinkimus, tai Šimonytė laimėtų. Paprasčiau sakant, kuo į rinkimus ateina mažiau rinkėjų ir daugiau Tėvynės sąjungos rėmėjų, tuo Šimonytei geriau. Įprastai yra apie trečdalis žmonių, kurie sako, kad tikrai ateis į rinkimus ir iš tikrųjų ateina. Skvernelį labiau remia tie, kurie sako „greičiau ateisiu“. Bet statistika rodo, kad iš jų įprastai ateina apie pusę. Tai vertinant pagal šį kriterijų visų trijų lyderių situacija dabar atrodo iš esmės vienodai.
– Nieko sau. Tai kol kas aišku, kad nelabai kas aišku?
R. Ališauskienė: Tai būtent.
– Pabandykime modeliuoti antrąjį turą: Nausėda ir Šimonytė. Kaip jūs vertintumėte galimybes, pone Katkau?
M. Katkus: manau, Nausėda turėtų šansą prisirinkti daugiau papildomų balsų nei Šimonytė. Bet Nausėda taip pat turėtų galimybę ir prarasti tam tikrą dalį balsų, nes jis, manau, yra kandidatas, kuris sunkiausiai nuskaičiuojamas.
V. Bruveris: kita vertus, Šimonytės elektoratas yra labiausiai mobilizuotas ir organizuotas.
M. Katkus: taip, o kaip su Nausėdos rinkėjais antrajame ture tarsi neaišku, nes jis niekada nerinktas asmuo apskritai ir sunku pasakyti, kiek jo komanda sugebėtų mobilizuoti rinkėjus. Visgi, manau, kad šios poros aiškus favoritas – Nausėda.
– O antrasis scenarijus – Nausėda ir Skvernelis. Ar čia lieka intriga?
R. Ališauskienė: nelabai didelė. Nes kol kas pagal skaičius Nausėda laimi ir prieš Šimonytę, ir prieš Skvernelį. O Šimonytė laimėtų prieš Skvernelį. Tai paprasčiau sakant, prieš Skvernelį bent kol kas laimi visi.
– Bet panašu, kad mažiausiai intrigos būtų Nausėdos ir Skvernelio kovoje. Kodėl? Nes Ingrida Šimonytė greičiausiai paremtų Nausėdą?
M. Katkus: Šimonytės rinkėjas, konservatorių rinkėjas yra turbūt labiausiai išprusęs ir labiausiai „valdomas“. Tai reiškia, kad jis reaguoja į signalus – jeigu jam kažkas pasakė, kad reikia balsuoti ar jis nusprendė, kad reikia, tai jis taip ir daro. Ir Šimonytės rinkėjas turbūt nelabai atkristų, jeigu tektų balsuoti už Nausėdą. Kita vertus, nuo tokio „intergalaktinio blogio“ kaip Skvernelis, konservatorių nuomone, būtų labai svarbu. Ir čia jau kampanija vyktų panašiai kaip Vilniaus mero rinkimuose – ne tiek už, kiek prieš.
V. Bruveris: tik manau, kad jei Skvernelis išeitų prieš Nausėdą, jam būtų lengviau žaisti ta poliarizacija. Elitas prieš paprastus žmones, pirmoji Lietuva prieš antrąją – čia Skvernelio schema veiktų geriau. O Šimonytės ir Nausėdos atveju, manau, pavojus Nausėdai tas, kad jis būtų jau atsibodęs ir nelabai mobilizuotų savo rinkėjus. O Šimonytės elektoratas, kaip jau ne kartą čia aptarėme, yra pavyzdingai drausmingas rinkimuose.
– Ar verta iš viso svarstyti scenarijų – Šimonytė ir Skvernelis?
M. Katkus: manau, verta. Nausėda, kaip minėjau, yra vis dar pažeidžiamas, nes žmonės už jį dar niekada nėra balsavę ir Nausėda čia, kur yra, yra ne dėl savo kažkokių praeities nuopelnų, o dėl savo asmenybės žavesio. Žmonėms jis patinka. Kol kas jo kampanija yra labai neapibrėžta, jis nekalba konkrečiai, ką planuoja daryti.
– Pone Bruveri, jūs pritariate, kad Nausėda neturi aiškio žinios? Man atrodo, kad jis aiškiai užsiėmęs moderatoriaus vaidmenį.
V. Bruveris: taip, jis užsiėmęs tokį virš partinio, virš politinio kandidato rolę. Ta jo populistinė žinutė veikia. Jis nuolat kalba, kad bus taikytojas, moderatorius, nes puikiai žino, kad žmonėms pabodo politinės rietenos. Ir tiesą sakant, aš priešingai nei Mykolas Katkus manau, kad antras turas be Nausėdos yra neįmanomas.