Sociologė apie pedofilijos skandalo atspindžius reitinguose: kodėl labiausiai nukentėjo Čmilytė-Nielsen

Pedofilijos skandalas Seime paveikė tik Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės–Nielsen reitingus. Tėvynės sąjunga, kurios frakcijai Seime ir priklausė seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus įtariamas buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius, nenukentėjo. Tai rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė laidoje „Delfi interviu“ trečiadienį teigė, jog V. Čmilytė–Nielsen atsidūrė dėmesio centre.

Lyginant su gruodžio mėnesio apklausa, ženkliai krito Seimo pirmininkės V. Čmilytės–Nielsen vertinimas. Gruodį liberalę palankiai vertino 32,8 procento, o vasario mėnesį – 23,5 proc. apklaustųjų.

Sociologė teigė, jog dramatiškai V. Čmilytės–Nielsen reitingas nuo paskutinės apklausos nesikeitė.

„Jis krito dramatiškai, jeigu palygintume pasitikėjimą iš karto po Seimo rinkimų. Tai ten yra sumažėję kartais per ilgą laiką“, – teigė R. Ališauskienė.

Ji laidoje „Delfi interviu“ ragino pažvelgti į valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjų charakteristikas, vertybes ir požiūrius.

„Tai Tėvynės sąjungos rinkėjai tikrai yra lojaliausi savo partijai turbūt. Čia turbūt du veiksniai yra. Tėvynės sąjunga šio skandalo metu pakankamai gerai susitvarkė su komunikacija – mažai šnekėjo.

Buvo komunikuota, kad K. Bartoševičius nėra partijos narys, tik frakcijos. Ir jis nėra vienas iš lyderių“, – pažymėjo sociologė.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė pabrėžė, jog Tėvynės sąjungos rinkėjai dažniausiai nekelia papildomų klausimų dėl partijos išsakytų pozicijų.

„Kita vertus, K. Bartoševičius nebuvo partijos veidas. Jeigu šis skandalas būtų palietęs partijos lyderius, turbūt būtų buvusi kitokia reakcija. Čia yra eilinis frakcijos narys, net ne partijos“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Visą neigiamą dėmesį šioje istorijoje, anot laidos „Delfi interviu“ pašnekovės, sugėrė būtent Seimo vadovė V. Čmilytė–Nielsen.

„Nes jai daugiausiai teko aiškintis dėl susitikimų su generaline prokurore, dėl susitikimų su Tėvynės sąjungos lyderiais. Ir mes ją matėme viešojoje erdvėje žymiai dažniau, žymiai daugiau kartų nei konservatorių atstovus.

Nors tarsi liberalai ir pati V. Čmilytė–Nielsen kaip ir nedalyvauja šioje istorijoje, tai buvo ne jų partijos narys. Bet visas dėmesys ir žiniasklaidos, žurnalistų buvo jai. Tie jos kintantys, iki galo neįtikinantys atsakymai jai labiausiai ir pakenkė“, – teigė sociologė.

Paklaidos ribose keitėsi ir Liberalų sąjūdžio, kurio pirmininkė yra V. Čmilytė–Nielsen rezultatas. Šią politinę jėgą palaikė 3,3 proc. apklaustųjų, nors gruodį už partiją butų balsavę 5,4 procento.

Sociologės R. Ališauskienės teigimu, liberalų rinkėjai yra mažiau lojalūs.

„Jei kažkas atsitinka, jie labiau linkę keisti savo pasirinkimą. Jie gali balsuoti ir už Tėvynės sąjungą, Laisvės partijos. Netgi kai kurie renkasi ir socialdemokratų partiją“, – teigė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė.