Apie COVID-19 sukeltos pandemijos poveikį, galimus vertybių ir nuostatų pokyčius ir laiką, kada išryškės tikrosios koronaviruso sukeltos krizės pasekmės, Delfi.lt kalbėjosi su sociologe, Vilniaus universiteto docente Rūta Žiliukaite.
– Beveik metus gyvename visą pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sąlygomis. Kokį poveikį tai daro visuomenei? Ar galime galvoti, kad pandemija vienaip ar kitaip veikia žmonių vertybes?
– Pasižiūrėjus, kokie yra daryti tyrimai ir analizės, susiję su koronavirusu ir paremti duomenimis, ryškėja, kad kolegos, kurie dirba vertybinių nuostatų srityje, daro išvadas, kad kol kas nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog tas metų patyrimas labai sukrėstų ar keistų žmonių vertybes. O vertybės yra labai svarbios. Pamatinės mūsų vertybės brėžia mūsų gyvenimo linijas.
Jei tenka atsidurti ekstremaliose situacijose, priimant sprendimus, visada įsijungia vertybės. Iš žmogaus elgesio tyrimų žinome, kad vertybinės nuostatos keičiasi labai retai ir dažniausiai susiformuoja iki paauglystės, o pamatiniai dalykai gana stabilūs išlieka visą gyvenimą. Tai nereiškia, kad jie nesikeičia, bet jie išlieka gana stabilūs.
Žinoma, įdomu pažiūrėti, ar dabar vyksta kažkokie pokyčiai. Tyrimai, atlikti Vakarų visuomenėse, lyginant vertybių tyrimų duomenis iki pandemijos ir jau 2020 m., rodo, kad pamatinės vertybės – žmonių religingumas, žmonių politinės, ideologinės nuostatos – nesikeičia, pokyčių šiose srityse mokslininkai nepastebi.
Bet be vertybinių nuostatų yra dar ir žmonių nuomonės, kurios labai banguoja. Yra nuostatos, kurios gali būti susiję su šioje COVID-19 situacijoje besiaktualizuojančiomis tam tikromis politinėmis problemomis, sunkiais klausimais, kuriuos žmonės pradeda svarstyti.
– Kokie tie klausimai?
– Vienas iš tokių kertinių klausimų yra asmens privatumas. Tyrimų duomenys rodo, kad požiūris į asmens privatumą yra pakitęs. Viena vertus, atsirado daugiau nerimo. Dėl pandemijos suvaldymo daugelyje situacijų pradėta rinkti daugiau asmeninės informacijos apie žmones. Renkama asmeninė informacija, kai, pavyzdžiui, einant į kavinę, turėjome pasakyti savo telefono numerį, vardą, pavardę, ar programėlės, kurių pagalba sekamas žmogaus judėjimas, irgi yra asmens duomenys.
Klausimai, susiję su privatumu, tapo opūs ir pandemija tikrai paveiks tai, kaip žmonės mąsto apie savo privatumą. Pandemija aktualizavo privatumo klausimą.
Kitas dalykas yra susijęs su žmonių poreikių teorija, sakančia, kad tol, kol yra nepatenkinti baziniai žmogaus poreikiai – fizinio saugumo, maisto, tol žmogui yra labai sunku siekti aukštesnių poreikių, kurie yra susiję, tarkime, su savirealizacija. Vėlgi, ką rodo tyrimų duomenys, kad yra tam tikras poslinkis nuo saviraiškos vertybių, pabrėžiančių demokratinį įsitraukimą, demokratinį dalyvavimą, į antidemokratinį poslinkį.
Antidemokratinis poslinkis ta prasme, kad visuomenėje atsiranda daugiau žmonių, kurie sako, kad reikia stipraus lyderio, galinčio valdyti visą šitą situaciją, arba sakoma, kad svarbus yra ne demokratinis sprendimas, o sprendimų atidavimas ekspertams, kurie išmanytų ir galėtų viską suvaldyti. Vakarų mokslininkai, analizuodami tai, ką keičia koronaviruso sukelta situacija, pabrėžia, kad dėl sumažėjusio asmens saugumo yra šioks toks poslinkis į antidemokratines nuostatas. Kiek tai išliks, yra kitas klausimas.
– Tai tam tikri poslinkiai vyksta, bet šiuo metu dar negalime sakyti, kad jie yra labai rimti ar net esminiai?
– Vertinant bendrai, didelio sukrėtimo tame, ką žmones vertina šeimoje, kas jiems svarbu darbe, nėra. Bet tikrai gali atsirasti papildomi aspektai, kurie bus susiję su saugumo dalykais. Saugumo poreikis tikrai yra padidėjęs ir žmonės labiau jį brangina.
Psichologai pabrėžia, kad gali atsirasti daugiau grėsmių vengimo. Žmonės kai kuriose situacijose dėl neigiamos atmosferos, kuri vyrauja visos pandemijis metu, mažiau drąsiai rinksis, atsiras didesnis atsargumas ir didesnis saugumo poreikis. Tačiau kol kas tyrimai tikrai nerodo, kad būtų labai stipriai sukrėsta visuomenės vertybių sistema.
– Žvelgiant į viešąją erdvę, atrodo, kad vyresnė ir vidutinio amžiaus karta Lietuvoje didelį sukrėtimą jau buvo išgyvenusi, griūvant Sovietų sąjungai, ir tai vienaip ar kitaip veikė jų vertybes bei apsisprendimus. Ar galėtume galvoti, kad jaunoji karta būtent dabar išgyvena sukrėtimą, kuris veiks jų vertybes ir sprendimus?
– Jaunesnioji karta pasižymi daug didesniu individualizmu, daug didesniu savarankiškumu. Ta situacija, tas nesaugumas vargiai ar galėtų labai sustiprinti kažkokią kitą kryptį.
Viena vertus, mes matome, kad influenceriai ir nuomonės lyderiai sugeba žmones mobilizuoti ir yra tam tikros madingos veiklos, kuriomis reiktų užsiimti. Kitaip sakant, tampa aišku, kuo tu turėtum būti, kad atrodytum labai šauniai ir būtum labai visuomeniškas. Jaunų žmonių tarpe tokią bangelę mes tikrai matome, bet ji yra susijusi tik su tam tikromis bendruomenėmis ir veiklomis. Kita vertus, kyla klausimas, kiek tie žmonės, kurie dabar yra įsitraukę į tas visuomenines veiklas, ir toliau sugebės jas taikyti ne tik savo mažos bendruomenės, kurios dalimi jie jaučiasi ir kurioje jiems svarbu išsaugoti tokį savo įvaizdį, tarpe.
Dabar mes visi esame šioje apribojimų situacijoje. Sovietmečiu didesnis sukrėtimas mūsų vyresniajai kartai buvo patirti laikotarpį, kai BVP čiuožė žemyn ir absoliučios daugumos žmonių gyvenimo sąlygos buvo labai sudėtingos. Ką davė tas laikotarpis, tai jis davė labai didelį politinį susvetimėjimą ir socialinį susvetimėjimą. Ar jauni žmonės, kurie yra pozityviau mąstantys ir didesni optimistai, bet kurie prarado savo darbus, susidūrė su iššūkiais studijuodami ar šeimoje, ar juos tai paveiks, ar jie iš to išeis labiau politiškai ir socialiai susvetimėję, šitas klausimas yra atviras. Bet pasitikėjimas institucijomis, socialinės ir politinės nuotaikos tikrai yra svyruojančios. Tai nebūtinai yra ilgalaikis reiškinys.
Pirmoji banga buvo lengvesnė, į ją tu atėjai iš gyvenimo, kur buvo daugiau teigiamų dalykų, lūkesčių, kas bus rytoj. Dabartinėje bangoje ekonominės nuotaikos ir neapibrėžtumas tampa daug opesni. Pavyzdžiui, jeigu žmonės turėjo santaupų, daug kas jas pabaigė.
Ar pandemijos situacija mums atneš tik pasididžiavimą, kad mes ją suvaldėme, įveikėme ir buvome kartu? Taip, to bus. Bet bus ir visiškai nepageidaujamų socialinių ir politinių pasekmių, kurios gali būti trumpalaikės ir kartu su ekonomikos augimu mes iš jų išeisime. Tačiau jos gali būti ir ilgalaikės, tokios, kurios labiau pagilina mūsų visuomenės problemas, pavyzdžiui, žemą solidarumo lygį, kai atrodo, kad žmonės dabar lyg ir nori vieni kitiems padėti, bet tai yra labiau burbulų dalykas. Tyrimai kol kas nepatvirtina, kad turėtume solidarumo augimą.
– Lietuvoje dažnai kalbame apie tai, kad socialinius ar politinius pasirinkimus neretai lemia sovietinės praeities vertinimas. Jūs užsiminėte, kad atsiranda naujos ašys – privatumo, demokratijos ar antidemokratijos –, ar galėtume galvoti, kad būtent šie dalykai ims lemti politinius ir socialinius apsisprendimus?
– Kaip mokslininkė, į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti. Bet tokią hipotezę patvirtinti būtų labai įdomu. Bent jau hipotetiškai, tai tikrai yra rimtas klausimas – ar taip gali būti. Taip, tai gali būti, bet gali ir nebūti.
– O kada mes vis tik jau galime tikėtis išvysti realius pandemijos sukeltų pokyčių padarinius? Ar tai mėnesių, ar metų klausimas?
– Tai tikrai ne mėnesių klausimas. Realiai visas trajektorijas matysime ketverių-penkerių metų bėgyje, kai bus aišku, kas buvo trumpalaikiai dalykai, o kokios yra aiškesnės kryptys. Greitai to tikrai nepamatysime.
Mėnesių klausimas yra mūsų nuotaikos, susiję su tuo, kas mums patinka, ar nepatinka: ar mums patinka Vyriausybė ir jos veiksmai, ar nepatinka, ar patinka prezidento sprendimai, ar nepatinka. Tai yra nuotaikos, bet visai kas kita yra pamatyti labiau pamatinius sprendimus, kaip organizuojamas šeiminis gyvenimas, ko yra tikimasi iš darbo, kaip apskritai yra suprantamas politikos pasaulis, kokia vieta yra mokslo.
Ką tikrai keičia pandemija, tai keičia žmonių požiūrį į mokslą, kuris gali būti labai poliarizuotas. Pandemija tikrai išryškino išradimų ir mokslinių inovacijų svarbą, sprendžiant sveikatos krizę. Mokslas taip pat bus svarbus, siekiant iki galo suvaldyti socialines ir ekonomines pasekmes, nes dabar mes matome tik socialinių ir ekonominių pasekmių viršūnėles. O tų pasekmių tikrai gali būti daug daugiau.