Šis tekstas yra „Delfi“ ciklo „Svajonių profesija“ dalis.
Dažniausiai sodininkė Skaistė dviračiu iš namų, esančių senajame Žvėryne Vilniuje, į darbą vasarą atvyksta nuslūgus karščiams. Smulkutė 59 metų moteris yra atsakinga už 3 Šiaurinio Žvėryno erdves: vaikų edukacinį daržą, paviljoną su rožynu ir bioįvairovei skirtą Gervių sodą su lauko žaidimų stalais. Visi jie įsteigti vietos bendruomenės iniciatyva ir pastangomis.
Gervių sode sodininkė privalo užtikrinti, kad būtų palietos daržovės ir gėlės, augančios šaltibarščių spalvos pakeltose medinėse lysvėse. Taip pat reikia surinkti obuolius, nuolat bumbsinčius nuo lempomis papuoštos senos obels. Sveikus obuolius Skaistė atrenka į puodą, kad Gervių sodo lankytojai galėtų išsivirti kompotą ar obuolienę.
Rado per feisbuką
Paklausta, kaip surado sodininkės darbą Skaistė atsakė, kad lankantis feisbuko grupėse „Žvėrynas (žvėryniečiai)“ ir „Šiaurinis Žvėrynas“ ją patraukė skelbimas, kad netoli namų reikalingas sodininkas. Šio darbo sutartį Skaistė pasirašė su Miglos gatvės gyventojų asociacija birželio mėnesio pabaigoje.
Šios organizacijos pirmininkės Ievos Dzedulionienės teigimu, idėja įsteigti sodininko pareigybę sklandė jau keletą metų.
„Džiugu, kad Skaistė savo darbą atlieka su dideliu rūpesčiu ir entuziazmu, Be to, ji supažindina gyventojus su rajono žaliosiomis erdvėmis feisbuko grupės“, – sako seniūnaitė I. Dzedulionienė.
Sodininkės darbas yra finansuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo skatinimo programą. Po mokesčių Skaistė gauna 709 eurų algą per mėnesį.
Sodininkavo dar vaikystėje
Su sodininkės darbu ji „susidraugavo“ dar vaikystėje. Skaistė užaugo žaluma išsiskiriančiame Vilniaus Žvėryno rajone, kur daugiabučio namo kieme kiekvienas butas turėjo po 2 lysves.
„Mes auginome svogūnus, salotas, krapus ir t.t. Vienoje lysvėje tebeauga pepino veislės obelis. Dažnai vasaras leisdavau Trakuose pas giminaičius, su kuriais kartu dirbome ne tik sode, bet ir uogaudavome, ir grybaudavome. Daug ko išmokau iš savo a. a. babos, tetos ir dėdės“, – prisimena sodininkė.
Privalumas – gyventojų palaikymas
Sodininkė, kalbėdama apie savo darbo pliusus sako, kad svarbiausia, jog tai yra darbas bendruomenėje, kurį dirbdama sulaukia geranoriško palaikymo, o jei reikia – ir pagalbos.
„Man svarbus grįžtamasis ryšys iš gyventojų, kurie mato kaip gražėja jų aplinka. Dalinamės augalais ir patirtimi su bendruomene“, – džiaugiasi ji.
„Keliems gyventojams daviau užaugusių cukinijų ir pirmąsias šviežias bulves. Už tai per karščius iš tų žmonių gavau taip reikalingo vandens laistymui. Gera žinoti, kad esant būtinybei nepritrūksiu vandens“, – sako sodininkė.
Žvėryno gyventojai vertina sodininkės darbą – padeda ne tik siūlydami savo vandenį, bet ir kartu su Skaiste sodina naujus augalus, pavyzdžiui hortenzijas, kitus krūmus ir gėles.
„Pasitenkinimas nuolat gražėjančiais sodais ir numatymas, ką dar galima būtų tobulinti. Darbas gryname ore. Pati galiu planuotis darbo laiką. Darbas arti namų, mano gimtajame Žvėryne, pasiekiamas ekologišku būdu – dviračiu – vos per 10 minučių.
Geranoriški ir vertinantys darbdaviai. Tariamės ir kartu ieškome sprendimų. Yra daug laisvės pasireikšti kūrybiškumui, siūlyti savo iniciatyvas“, – vardija savo darbo privalumus sodininkė.
Nenuspėjamas lietus
Kalbėdama apie nepatogumus ji išskiria kartais pasitaikančias lėbautojų kompanijas, nesurinktus naminių gyvūnų ekskrementus, nekultūringus šiukšlintojus. Ypač Skaistę nuvilia bet kur išmėtytos cigarečių nuorūkos, teršiančios gamtą.
„Užklupus lietui reikia staigiai nešti kudašių namo ar laukti, kol liūtis baigsis. Mažiau lieka laiko savo kieme ir gėlyne augančių augalų priežiūrai, kitoms veikloms ir hobiams.
Pasitaiko ir nemalonių gyventojų. Pavyzdžiui, viena garbaus amžiaus moteris grasina, kad jos anūkas pasiskųs, kad sodininkė ne ten meta žaliąsias atliekas – maišus su piktžolėmis ir supuvusiais obuoliais. Mat jai pro balkoną matoma kompostui skirta vieta neva gadina vaizdą. Be to, augalai į kalendorių nežiūri, o už jų priežiūrą per karštį ir sausrą atsako sodininkė“, – darbo trūkumus nurodo ji.
Nori skleisti šviesą ir šilumą
Nepaisant minėtų nepatogumų, Skaistė jaučiasi laiminga gavusi sodininkės darbą.
„Tai – darbas, kurį aš suprantu ir mėgstu. Mano vardas yra Skaistė. Juk sakoma „skaisti kaip Saulė“, o ji skleidžia šviesą ir šilumą. Ir man norisi dalintis teigiama energija su augalais ir žmonėmis“, – sako Skaistė.
Sodininkė pabrėžia, kad kuo daugiau bus sodų ir daržų mieste, tuo jame bus lengviau ištverti karštį, kurį įkaitęs asfaltas naktį vėsdamas grąžina atgal į aplinką, sukeldamas antrą šilumos bangą. Be to, žaidimų aikštelėse vaikai ne tik žaidžia, bet ir mato kaip sodinamos, auginamos ir mažieji pomidorai, vijoklinės pupelės, kukurūzai, bulvės, cukinijos ir kitos daržovės bei gėlės.
