Šią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti „Sodros“ ir socialinio draudimo reformos gaires. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad įgyvendinus permainas socialinio draudimo sistemoje, iki 2020 metų šalies pensijų sistema sugebės ne tik išeiti iš deficito, bet ir sumažinti skolas.
Opozicija kaltina Vyriausybę, kad jau metas ne gaires aptarinėti, o pateikti konkrečius įstatymus, nes jeigu nebus sustabdytas „Sodros“ deficito augimas, gali nebūti jokios sistemos. Dėl to nebus užtikrintas tvarumas, todėl nebus iš ko mokėti pensijų.
Dabartinių ir būsimų pensininkų ateitis ir toliau lieka politikų rankose, jie jau kelerius metus piešia būsimas „Sodros“ sistemos gaires, o pati „Sodra“ skendi skolose. Šiemet 8 mlrd. Lt, dar po poros metų skola pasieks 12 mlrd.
Pasak „Savaitės“, regis, „Sodros“ pervarkos vienintelis tikslas – kuo daugiau surinkti dirbančiųjų ir padaryti taip, kad pensininkų tiesiog būtų mažiau.
Vidutinė tikėtina vyro gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 66 metus, siūloma į pensiją juos leisti nuo 65-erių. Kol kas pensinis amžius 2,5 metų trumpesnis. Moterys į pensiją išeina 60-ies.
Ilginti pensinį amžių norima jau nuo kitų metų. Moterims kasmet būtų pridedama mėnuo, vyrams – du mėnesiai. Taip 65-erių riba būtų pasiekta 2027 metais.
Procentas, pervedamas į antros pakopos pensijų fondus, vis dar nedidinamas
Maždaug milijonas šalies dirbančiųjų senatvei kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Šiuo metu į šį fondą nusikelia maždaug du procentai nuo „Sodros“ mokesčio, anksčiau pervedimas sudarė 5,5 proc., tačiau prasidėjus krizei ji nurėžta.
Žmonės piktinasi Vyriausybės sprendimais valstybės biudžetą lopyti privačių santaupų sąskaita, todėl yra priversti jungtis prie būrio tų, kurie per teismą bando susigrąžinti sumažintas įmokas. Konstitucinis teismas jau yra priėmęs prašymus išnagrinėti, ar valdžios sprendimas mažinti įmokas neprieštarauja Konstitucijai. Skaičiuojama, kad gyventojų sąskaitų privačiuose fonduose nepasiekia maždaug 100 mln. Lt pervedimų iš „Sodros“.
Žadėjusi po krizės iš „Sodros“ mokesčio 5,5 proc. vėl pervesti į privačius pensijų fondus, Vyriausybė imasi gudrybės ir siūlo gyventojams iš savo algos papildomai pervesti du procentus. Jei gyventojas tam pasiryžtų, taip pat prisidėtų ir valstybė. Žmogui iš savo algos mokesčio pervesti nesutikus, įmoka liktų tokia, kaip dabar.
Paruoštos tik gairės
Galutinį žodį turės dar tarti Seimas. Tačiau parlamentarai tik dabar baigia susitarti dėl pensijų reformos gairių.
„Pensijų sistemos reformoje labiausiai pasigendu... pensijų sistemos reformos. (...) Aiškaus pasirinkimo, į kurią pusę mes einam, šitoj vietoj aš nematau. Ir todėl aš tą visą pavadinčiau tiesiog imitacija“, - „Savaitei“ sakė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
„Ir šitoje vietoje ko trūksta, šalia veiksmų plano, kurį teigia dabar, turėtų eiti konkretūs įstatymai, kaip bus su kaupiamaisiais fondais (...) ką darysime su tais žmonėmis, kurie kaupiamuosiuose fonduose jau dalyvauja, na daugelis neatsakytų klausimų“, - sakė Seimo mišrios frakcijos seniūnė Rima Baškienė.
Valdantieji užsimena, kad jeigu opozicijos palaikymo nebus, šioje Seimo kadencijoje, kurios liko pusantrų metų, pensijų reforma gali ir neprasidėti.
Tuo metu „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius „Savaitei“ sakė, kad jeigu nebus nieko daroma, vietoje šiandieninės vidutinės 750 Lt pensijos, būsimi pensininkai gaus apie 500 Lt.
Privačių pensijų fondai skaičiuoja – jei nuo „Sodros“ mokesčio jiems būtų pervedama maždaug 10 proc., tai senatvėje žmonės gautų maždaug 70 proc. savo atlyginimo pensiją.