Tokia kuriozinė situacija susidarys, jei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendins savo planus įvesti lankytojo bilietą patekti į šią saugomą teritoriją.
Pavasarį įvesti nesiryžo
Smiltynė patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, tačiau šis pussasalyje esantis gamtos kampelis yra ir Klaipėdos miesto teritorija.
„Kokią nesąmonę sugalvojote? Rinkti iš klaipėdiečių mokestį už tai, kad jie galėtų leisti laisvalaikį Smiltynės paplūdimiuose yra ir nedora, ir nelogiška, ir neteisinga“, - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorei Aušrai Feser priekaištus trečiadienį žėrė uostamiesčio politikai.
Direktorė aiškino, kad tinkamai tvarkyti Kurių nerijos nacionalinio parko teritoriją direkcijai stinga lėšų. Esą, kai 2008 metais finansavimas įstaigai buvo sumažintas 48 proc., iki šiol jis neatkurtas ir direkcijai per metus skiriama tik apie 1,3 mln. litų.
Todėl Aplinkos ministerija nurodė, kad saugomas teritorijas prižiūrinčios įstaigos gali rinkti pinigus iš lankytojų.
„Pavasarį įsivesti lankytojo bilieto kažkaip nesiryžome, o dabar jau pats laikas, nes matome, kad kitais metais finansavimas mums taip pat nedidės“, - teigė A. Feser.
Kaina – nuo 0,5 iki 1 euro
Todėl preliminariai numatoma, kad lankytojo bilietas kainuos nuo 0,5 iki 1 euro.
Pastarąją kainą turės sumokėti tie žmonės, kurie į Kuršių neriją keliasi iš Naujosios perkėlos, o 50 euro centų lankytojų bilietas kainuos tiems žmonėms, kurie į Smiltynę kelsis iš Senosios perkėlos.
Lankytojo į Kuršių nerijos nacionalinį parką bilieto esą nereikės pirkti tik žmonėms, kurie šioje teritorijoje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
„Neteisinga savo finansines problemas užkrauti ant klaipėdiečių pečių. Juk visi žinome, kad daugiausia keltais į Smiltynę iš Senosios perkėlos keliasi uostamiesčio gyventojai, kurie ieško tyresnės gamtos, gražių paplūdimių, nori pagrybauti ar nueiti į viešąją pirtelę. Dabar visus juos norite papildomi apmokestinti“, - piktinosi Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
Nori pinigų, bet sumos nežino
A. Feser aiškino, kad Smiltynė yra labiausiai apleista Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, todėl jai reikia daugiausia investicijų.
Esą klaipėdiečiai todėl ir neturėtų pykti, kad reikės papildomai susimokėti už patekimą į šią teritoriją, nes žinos, kad ji bus sutvarkyta.
„Be to, į Smiltynę persikelia ir tokie žmonės, kurie nuniokoja tai, kas jau sutvarkyta. Gal naujas lankytojo bilietas vandalus atbaidys?“ - svarstė A. Feser.
Uostamiesčio politikai klausė, kiek konkrečiai reikia investicijų, kad Smiltynė atrodytų taip, kaip nori Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. A. Feser tikslių skaičių įvardyti negalėjo.
„Net nežinote, kiek reikia pinigų, o norite juos rinkti. Man, pavyzdžiui, ir dabar Smiltynėje yra gerai, ten nieko nereikia tvarkyti. Be to, jei pateiktumėte mums skaičius, gal Kuršių nerijos nacionalinio pako direkcija ir Klaipėdos savivaldybė galėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Smiltynės priežiūrai iš miesto biudžeto būtų skiriama daugiau lėšų. Variantų yra visokių, nebūtina apmokestinti klaipėdiečių“, - dėstė Klaipėdos politikas Vidmantas Plečkaitis.
Kenčia taršą
Jam antrino Klaipėdos miesto tarybos narė Ramunė Staševičiūtė. Anot jos, lankytojo bilietą į Kuršių neriją turėtų pirkti kitų miestų gyventojai, kurie čia atvažiuoja kartą ar du per metus.
„Klaipėdiečiai vasarą į Smiltynę keliasi kiekvieną dieną, todėl paskaičiuokite, kiek jiems tai papildomai kainuos. Be to, įvertinkime tai, jog klaipėdiečiai turi kentėti iš uosto, Laisvosios ekonominės zonos sklindančią taršą, todėl tikrai negražu jiems uždaryti kelius į gamtą“, - nuomonę reiškė R. Staševičiūtė.
Politikai sutartinai tvirtino, jog tikrai visais įmanomais būdais priešinsis, kad klaipėdiečiams nereikėtų pirkti lankytojų bilietų į Smiltynę.
„Nemylite jūs tos Smiltynės, jei nenorite jos tinkamai sutvarkyti“, - replikavo A. Feser.
Iš Klaipėdos biudžeto Smiltynės priežiūrai – paplūdimiams valyti, išvežti šiukšles, remontuoti takus – kasmet skiriama apie 200 tūkst. litų.