Ir tai – ne tušti žodžiai: dviejų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų policininkų, kurių vienas jau išėjo į pensiją, baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Judita Sungailaitė paskelbė, kad pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais. Dar vienas policininkas teismo nuosprendžio nesulaukė – iš gyvenimo pasitraukė savo noru.

„Kaltinamieji net neieškojo priemonių atlikti teisėtus veiksmus, o su nepilnamečiais asmenimis elgėsi lyg su asmenimis, kurių teisių nėra pagrindo užtikrinti, – nuosprendyje pažymėjo teisėja. – Viso proceso metu kaltinamieji pabrėžė nukentėjusiųjų neigiamas asmenines savybes, padarytus pažeidimus ar nusikaltimus, jų asocialią aplinką, lyg šios aplinkybes paneigtų nukentėjusiųjų asmenų teisę į teisėtą elgesį su jais. Tikėtina, kad kaltinamieji nebūtų sau galėję leisti tokį elgesį su kitais nepilnamečiais, kurie turi atsakingus atstovus, užtikrinančius jų interesus. Tuo tarpu su pažeidžiamais paaugliais, kurie neturi asmenų, galinčių juos apginti, palaikyti ir apsaugoti, pareigūnai elgėsi kaip su asmenimis, kurie neturi jokių teisių.

Šioje byloje net neginčijamos aplinkybės, jog nepilnamečiai buvo pristatomi į komisariatą apie tai neinformuojant arba net slepiant nuo įstatyminių atstovų, juos laikant ilgą laiką komisariate, 14 metų vaiko išleidimas į namus, nesidomint jo galimybėmis grįžti į namus, kurie yra už 12 km, parodo visišką pareigūnų abejingumą ir nesiskaitymą su socialiai pažeidžiamais paaugliais, kas, kaip parodo ši byla, formuoja tokių paauglių nuomonę, jog policija jų nelaiko žmonėmis.“

Dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Bakšys ir dabar jau buvęs tyrėjas Vytautas Žemantauskas, kurio žmona dirba teisėja Marijampolės teisme, pripažinti kaltais: G. Bakšiui skirta 250 MGL (9 415 Eur), o V. Žemantauskui – 230 MGL (8 661,80 Eur) bauda.

Be to, abiem nuteistiesiems teisėja paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimą 3 metams.

Iš nuteistųjų teismas trims nukentėjusiaisiais pripažintiems jaunuoliams priteisė po tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, jį nuteistieji dar galės skųsti apeliacine tvarka. Kad tokia teise jie pasinaudos, neabejojama, – kaltinamieji viso proceso metu neigė jiems pateiktus kaltinimus.

Ko verta liudytojo priesaika?

Apie istoriją, kuri Vilkaviškio rajone buvo aptarinėjama ilgą laiką, Delfi rašė dar tada, kai tik Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie jį, kaip vėliau paaiškėjo, dar nieko nežinojo net Vilkaviškio policijos vadovas Edvardas Gruzdys, – teisme jis prisipažino, kad tik perskaitęs straipsnį apie nepilnamečius sužinojo, jog kriminalistai įtariami smurtu. „Apie smulkmenas sužinojau vėliau, kai Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo tirti“, – sakė jis.

Šį ikiteisminį tyrimą inicijavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Jam vadovaujanti Kristina Mišinienė neslėpė, kad ją iki šiol šokiruoja ne tik policijos pareigūnų darbo metodai, bet ir siekis bet kokia kaina išplauti savo mundurą.

„Suprantame, jog šis apkaltinamasis nuosprendis atneš tik pyktį ir beatodairišką gynimąsi nuteistiems smurtautojams – ką ir regėjome atviruose teismo posėdžiuose, – sakė K. Mišinienė. – Mums taip pat nelengva apie tai kalbėti – visą mūsų centro kovos su prekyba žmonėmis, išnaudojimu istoriją lydi bendradarbiavimas su pareigūnais, tai patys artimiausi mūsų partneriai. Turime pasitikėti teisėsauga – kas ištirs nusikaltimus, apsaugos silpniausius? Šioje istorijoje baisu ne tik patys bandančių išgauti prisipažinimą pareigūnų veiksmai, tačiau ir suvokimas, jog deginimas, spardymas, daužymas per veidą, rišimas prie medžio nenutiko taip staiga, užėjus nevaldomam įsiūčiui... Trys pareigūnai, vedantys komisariato kriminalistai, vienu metu neišėjo iš proto... Čia tikriausiai kalba eina apie darbo stilių, suformuotą ilgamečio komisariato vadovo?

Mums, socialinėms darbuotojoms, kelia didžiulę nuostabą ir kitų šio komisariato liudijusių darbuotojų, laikysena – vieningai palaikanti teisiamus kolegas, „sėdėjau šalia, bet nieko nemačiau, neužuodžiau svilėsių kvapo, nesurakinome jiems rankų, apkalba tie banditėliai mus“... Teismas atmetė vienos iš pareigūnių parodymus kaip neteisingus ir neobjektyvius – bet tai ko verta tada liudininko priesaika? Ar kai ginami saviškiai, visos priemonės tinka – „netikėtai“ teisme pasirodė paauglių kaimynai, atvykę solidarizuotis su teisiamais pareigūnais, vienas iš nukentėjusiųjų pranešė apie spaudimą keisti parodymus ir pan.“

Pasak K. Mišinienės, ši baudžiamoji byla puikiai atskleidžia liūdną situacijoje teisėsaugos institucijose: „Pareigūnų smurtui nėra jokių pateisinimų, įtariamų paauglių kankinimas ir bandymai jį paslėpti yra tikrai ne tai, ko mes visi laukiame iš teisėsaugos – ar neturėtų dirbantys Vilkaviškio komisariate pasitikrinti pasirinktos profesijos jiems tinkamumo?“

Sulaikė Vokietijoje – be pinigų, išbadėjusius ir sutrikusius

Tai istorija apie du nepilnamečius ir jų gyvenimo klystkelius – kai paslydus nesuteikiama jokia galimybė atsitiesti ir iš naujo kabintis į gyvenimą be kriminalinės praeities. Ši istorija ir apie policijos pareigūnus, kurie tyrė nepilnamečių padarytus nusikaltimus, ir apie valstybės tarnautojų požiūrį į nusikaltusius nepilnamečius – kai net neišgirdę, ką pasakys, jie garsiai šaukia, jog jie tėra eiliniai nusikaltėliai, kuo greičiau šiuos nepilnamečius reikia uždarytį į zoną. Ir problema bus išspręsta.

Vos už keliolikos kilometrų nuo Vilkaviškio nutolusiuose kaimuose socialinės rizikos šeimose gyvenantys nepilnamečiai programos nevyriausybinės organizacijos socialinių darbuotojų dėmesį patraukė dar 2016 m. – paskambinusi vieno jų motina verkdama šaukėsi pagalbos.

„Ji prašė padėti pargabenti sūnų ir jo draugą iš Vokietijos – paaugliai buvo sulaikyti klaidžiojantys po šalį, kurios kalbos nei vienas nemokėjo, be pinigų, išbadėję ir sutrikę“, – sakė K. Mišinienė.

Į Vokietiją nepilnamečiai, dėl kurių vieno dingimo buvo paskelbta oficiali paieška, paspruko bėgdami nuo jiems gresiančių nemalonumų – apie tai jie net neužsiminė savo motinoms, o tą dieną, kai ketino išvykti iš Lietuvos, namuose net pasipuošė, lyg vyktų į pirmąjį pasimatymą. O juk slapčia pasiėmė menkas santaupas ir į krepšius susikrovė kompiuterius, kuriuos vėliau pardavė, kad turėtų už ką išvažiuoti iš Lietuvos.

„Mums buvo pažadėtas darbas Diuseldorfo mieste, bet kai atvažiavome, pasakė, kad jau pavėlavome – atsirado kiti darbuotojai“, – apie kelionę į Vokietiją pasakojo šešiolikmetis.

Kristina Mišinienė
Kito darbo Vokietijoje paaugliams nepavyko susirasti – iš pradžių, kol dar turėjo pinigų, jie keletą dienų gyveno viešbutyje, o paskui klaidžiojo gatvėmis, kol galop vieną jų, važiavusį be bilieto, sulaikė traukinio kontrolierius.

Parą policijos areštinėje praleidęs šešiolikmetis buvo išvežtas į jaunimo centrą – į čia atvyko ir jo septyniolikmetis draugas. Čia nepilnamečiai praleido maždaug dvi savaites, kol galop buvo sugrąžinti į Lietuvą. O čia, vos spėję atšvęsti Naujųjų metų sutikimą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų – anksčiau neteistas šešiolikmetis už grotų praleido mėnesį, o jo septyniolikmetis draugas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus paleistas dar vėliau.

Na ir kas, kad pusnuogis, na ir kas, jog apie jo paleidimą net nebuvo pranešta motinai, o autobuso bilietas buvo nupirktas tik iki Marijampolės – juk dar jaunas, turi daug jėgų ir į už keliasdešimt kilometrų nuo Suvalkijos sostinės esančius namus gali ir pėsčiomis pareiti.

Bet nereikėjo – nepilnametį Marijampolės autobusų stotyje pasitiko to visai daryti neprivalėjusi nevyriausybinės organizacijos darbuotoja Erika Kašiūbaitė. Jai reikėjo įdėti nemažai jėgų, kad nepilnamečio grįžimu į namus pasirūpintų Vilkaviškio rajono socialiniai darbuotojai.

Viskas dėl pinigų

Į svajonių Vokietiją paaugliai spruko norėdami apsaugoti savo šeimas – jiems buvo grasinama, kad nukentės ne tik jie patys ar artimieji, bet ir bus sudeginti jų namai. O visos bėdos prasidėjo dėl vaikiško naivumo – nepažįstami vyrai pasiūlė užsidirbti pinigų. Uždarbis jiems pasirodė toks didelis, kad šie net nesvarstydami sutiko – vien už tai, kad nueis pas Šakių rajone gyvenančią senolę ir iš jos paims 3 tūkst. eurų, gaus dalį šių pinigų. Jokio vargo – ir 400 Eur tavo kišenėje!

„Su draugu nuvažiavome į Vilkaviškį nusipirkti elektroninių prekių, o kai ėjome parduotuvės link, mus susistabdė trys vaikinai, vienas jų nusivedė šiek tiek tolėliau ir pasiūlė parūkyti, – apie pažintį su nepažįstamaisiais pasakojo šešiolikmetis. – Jis sakė, kad atrodau kaip normalus bachūras ir paklausė, ar nenorėčiau užsidirbti. Pasakiau, kad norėčiau, klausiau, koks tai darbas. Jis atsakė, kad nieko baisaus, man tiesiog reikės nueiti nurodytu adresu ir paimti iš anksto paruoštus pinigus. Jis man davė savo telefono numerį, sakė, kad greitai susisieks.“

Kaip sakė, taip ir padarė – po kelių dienų į šešiolikmečio telefoną atskriejo SMS žinutė, kurioje buvo nurodyta nuvykti į Šakių rajoną. O kai su draugu nuvyko, pateko į pareigūnų surengtą pasalą – buvo sulaikyti kaip telefoninių sukčių bendrininkai.

„Po kelių dienų išėjęs į lauką prie namų pamačiau tuos asmenis, kurie mane siuntė paimti pinigų – jie liepė lipti į jų automobilį ir ėmė priekaištauti, kad paėmėme 3 tūkst. Eur, bet jų neatiduodame, – sakė šešiolikmetis. – Aiškinau, kad mus sulaikė policija ir apkaltino sukčiavimu, bet jie nepatikėjo ir ėmė grasinti susidorojimu. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, bet po kurio laiko tą patį automobilį su tais pačiais asmenimis mačiau dar keletą kartų, o po savaitės tie vyrai pareiškė, kad sudegins namus, jeigu negrąžinsiu pinigų.“

Grasinimų sulaukė ir septyniolikmetis – prie jo namų taip pat buvo atvykę iki šiol pareigūnų nenustatyti asmenys, taip pat grasino, jog užkas po žeme, tačiau kai šis išsigandęs paskambino policijai, šie iš karto pasišalino.

Nepilnamečiai tikino, kad ne juokais išsigando, todėl nutarė apiplėšti prie pat jų namų esančios parduotuvės savininką ir pinigus atiduoti tiems vyrams. „Galvojome, kad taip išsisuksime iš padėties“, – sakė šešiolikmetis.

Bet neišsisuko, o tik dar labiau įklimpo – kai parduotuvės savininkas lapkričio 8 d. baigė darbą ir su uždirbtais pinigais įsėdo į automobilį, vienas vaikinų pribėgo prie mašinos ir atidaręs dureles juos pagrobė.

Verslininkas jaunuolius iš karto pažino, apie tai pranešė policijai. Nors iš parduotuvės savininko buvo pagrobta 2 560 Eur, nepilnamečiai tikino, kad pinigų buvo kur kas mažiau – 1 500 Eur, tačiau vis tiek prisiėmė kaltę, nes dalį pinigų galėjo pamesti sprukdami po vagystės. Šiuos pinigus septyniolikmetis jau kitą dieną perdavė nepažįstamiesiems, kurie „už vargą“ davė 70 Eur. Bet tuo pačiu nurodė, kad tai – tik dalis skolos, teks atiduoti ir kitą dalį.

Iš paauglių lūpų – skausmą veriantys prisiminimai

Apie tai, kad apvogė parduotuvę, nepilnamečiai prisipažino ilgai nesispyriodami – lapkričio 9 d., kai skirtingu laiku pas juos į namus atvyko nusikaltimą tiriantys Vilkaviškio policijos pareigūnai. Nepilnamečiai buvo išvežti į apklausas komisariate. Vieni, nedalyvaujant jų įstatyminėms atstovėms motinoms – esą juk tai įprasta procedūra. O paskui, dar tą pačią dieną, jau kaip įtariamieji buvo išleisti į namus.

O apie prieš nepilnamečius naudotą smurtą policijai buvo pranešta tik po dviejų mėnesių, kai juos areštinėję aplankė socialinė darbuotoja E. Kašiūbaitė.

„Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau iš jų lūpų“, – sakė ji.

„Iš pradžių kalbėjau su septyniolikmečiu – tiesiog norėjau išgirsti, kaip jis atsidūrė tokioje situacijoje, gal jam reikalinga pagalba, – pasakojo E. Kašiūbaitė. – Labai sunku buvo užmegzti kontaktą, bet stengiausi, mums kalbantis supratau, kad kažkas yra ne taip – jaučiau, jog jis kažką nutyli. Tuo metu man net nebuvo kilusi mintis apie smurtą, bet vaikas ėmė ir kažkaip atsivėrė. Sunkiai, bet papasakojo – sakė, kad jį mušė pareigūnai, jog prisipažintų dėl iš parduotuvės savininko įvykdytos vagystės.“

Socialinė darbuotoja mano, kad nepilnametis net neketino pasakoti apie patirtą smurtą, bet greičiausiai dėl jauno amžiaus dar nesugebėjo sutramdyti savo bejėgiškų emocijų. Maža to, nors po įvykio jau buvo praėję pakankamai laiko, tačiau ant jo kūno dar matėsi po sužalojimų išlikę randai.

„Iš tiesų, vaikinui dar tik septyniolika metų – tai tokio amžiaus paauglys, kai jam sunku garsiai pasakyti, jog mane mušė, – kalbėjo E. Kašiūbaitė. – Juk taip elgdamasis jis pripažįsta, kad buvo pažemintas, o jis yra vaikinas, kaip čia taip gali būti.“

Tą pačią dieną socialinė darbuotoja susitiko ir su šešiolikmečiu – kitoje kameroje uždarytas nepilnametis taip pat papasakojo apie apklausos metu galimai patirtą smurtą. Su tokiomis situacijomis anksčiau nesusidūrusi E. Kašiūbaitė paprašė nepilnamečių parašyti pareiškimus Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Jie sutiko.

„Neslėpsiu, mane ištiko šokas – mes visada žmones skatiname pareigūnais pasitikėti, sakome, tik nebijokite, viską pasakokite, jie tikrai padės, bet kai susidūriau su šia situacija, kai tokiais metodais bandoma išgauti tiesą, labai suglumau – juk dabar nebus lengva kitus įtikinėti, kad jie pasitikėtų pareigūnais, – neslėpė ji. – Bet sakysiu, nes neabejoju, kad policijoje dirba tikrai daug dorų pareigūnų.“

Septyniolikmečio pareiškime policijos generaliniam komisarui nurodyta, kad vienas pareigūnų esą jį prirakino prie kėdės, o kitas daugybę kartų panaudojo elektrošoką – tazerį.

„Daug kartų, net nepamenu, kiek – į kojas, kartą į petį, dar norėjo į kaklą ir klyną, bet nenuspaudė“, – rašė nepilnametis.

„Kai mane policininkai nusivežė į komisariatą, uždėjo antrankius ir ėmė manęs klausinėti, kur buvau nusikaltimo vakarą, bet aš jiems nieko nesakiau, – aiškino kitas nepilnametis. – Tada jie mane paliko trims valandoms ir išvažiavo, o kai grįžo, vėl tęsė, bet ir tada nieko nesakiau, dėl ko tyrėjas man kumščiu trenkė į veidą. Ir vėl paklausė, bet vis tiek nesakiau tiesos, jis man dar kartą trenkė... Tada kitas tyrėjas ėmė grasinti, kad mane „sukiš į sieną“, o paskui vėl tas kitas tyrėjas man trenkė dar kartą ir aš tada jau viską papasakojau.“

Egzekucija miške

Šešiolikmetis taip pat nurodė, kad po apklausos policijoje važiuojant į namus pasikalbėjo su draugu apie tai, kas įvyko policijoje – šis pasakė, jog irgi buvo mušamas.

„Matyt, pareigūnams nervai trūko, tai man davė kelis kartus per galvą, o draugui daugiau kliuvo – pas jį iki šiol žymės matosi, pats mačiau ir ant peties, ir ant kojų“, – sakė paauglys, kuris teigia mažiau nukentėjęs.

Tuo metu vieno jų brolis, kuriam tuo metu tebuvo keturiolika, prisipažino, kad ir prieš jį smurtavo pareigūnai – tuo metu, kai jo šešiolikmetis brolis buvo nuvežtas į Vilkaviškio policijos komisariatą.

Kadangi keturiolikmetis prieš kelias dienas senosiose kaimo kapinėse buvo sugadinęs elektros skydinę, pareigūnai jo motinai pasakė, jog šį veža pas kaimo seniūnę – atsiprašyti. Kartu motinai vykti neleidę kriminalistai ir su jais buvusi ikiteisminį tyrimą dėl kaime įvykdytos vagystės atliekanti jų kolegė Ema Andriukaitytė iki seniūnijos taip ir nepasiekė – nuvažiavo į mišką. Čia keturiolikmetį ištempė iš automobilio ir nuvedė gilyn į mišką, po to vieną kartą įspyrė į užpakalį, prirakino jį prie medžio antrankiais, ir pridėję prie kojų elektrošoką panaudojo jį tris kartus, reikalaudami pasakyti, kas įvykdė vagystę.

Kai pareigūnai neišgavo jiems reikalingos informacijos, keturiolikmetis buvo atrakintas nuo medžio, įsodintas į tarnybinį automobilį ir nesant teisėtam pagrindui pristatytas į Vilkaviškio policijos komisariatą. Antrankiais surakintomis rankomis už nugaros nepilnametis buvo nuvestas į kabinetą, kur jį apklausinėjo vėliau nusižudęs policininkas – kadangi keturiolikmetis nesutiko duoti parodymų dėl brolio padarytos vagystės, pareigūnas jam sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, o šiam ir toliau neduodant parodymų, įspyrė į lytinius organus.

Nepilnametis policijoje neteisėtai buvo laikomas kelias valandas, o paskui išleistas į namus – šaltą žiemos vakarą pusnuogis keturiolikmetis keliolika kilometrų ėjo pėsčiomis.

Teisėja: byla tikrai nesufabrikuota

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai neigė, kad smurtavo tiek prieš keturiolikmetį, tiek prieš kitus jaunuolius, kurie vėliau buvo nuteisti dėl vagystės. Kad keturiolikmetis miške buvo prirakintas prie medžio, teigė nemačiusi ir kartu su jais buvusi policijos tyrėja E. Andriukaitytė.

„Viso proceso metu kaltinamieji teigė, kad byla yra sufabrikuota, o nukentėjusieji juos apkalba, dėl jų intensyviai atliekamų tarnybinių pareigų, intensyvus nukentėjusiųjų tikrinimo, – teismas mano, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusieji turėjo realų interesą apkalbėti, ar pakenkti“, – su tokiais pareigūnų argumentais nesutiko teisėja J. Sungailaitė.

Kai buvo pradėtas tyrimas dėl smurto prieš nepilnamečius, vienas jų vėliau prisipažino, kad sulaukė grasinimų, todėl išsigandęs galimo susidorojimo parašė pareiškimą, jog esą melagingai apkaltino Vilkaviškio policijos pareigūnus dėl smurto.

„Tai parašiau visai ne savo noru, man buvo daromas spaudimas, tris ar keturis kartus prie namų manęs laukė du nepažįstami asmenys, kurie sakė, kad žino, jog aš teisiuosi su pareigūnais, po teismus vaikštau, taip pat nurodė, kad pareigūnai suinteresuoti, jog teismai greičiau baigtųsi, – sakė jis. – Man liepė parašyti laišką, jog melavau, o jeigu neparašysiu, sakė, bus pradėta kabinėtis prie mano šeimos, brolio... Jie minėjo tuos pareigūnus, kuriems iškelta baudžiamoji byla. Buvau pasimetęs, nelabai žinojau, ką daryti, todėl parašiau tą laišką ir išsiunčiau, o po savaitės informavau teisėsaugą apie man darytą poveikį.“

Dėl poveikio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau asmenų, kurie bandė paveikti nepillnametį, pareigūnai nenustatė, o šis teisme pareiškė, jog neišsižada nė vieno savo žodžio, pasakyto tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

O kaip konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja J. Sungailaitė, visų trijų nukentėjusiaisiais pripažintų nepilnamečių parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs.

Vilkaviškio policijos komisariatas
„Teismas nesutinka su nuomone, jog nukentėjusieji apkalba pareigūnus ir savo parodymus yra iš anksto suderinę, – nurodė teisėja. – Būtina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusieji apie smurtą pirmiausia pasakė socialinei darbuotojai E. Kašiūbaitei, jiems būnant sulaikyme. E. Kašiūbaitė kalbėjo su kiekvienu iš jų atskirai, ir kiekvienas nurodė jiems žinomas aplinkybes, nepilnamečiai tuo metu neturėjo realios galimybės susitikti ir suderinti vieningos savo pozicijos dėl nurodomų aplinkybių.

Nukentėjusieji apklausų metu nurodė, jog dėl smurto nesikreipė, nes negalvojo, kad kažkas jais patikės. Netikėjo, kad gali pačioje policijoje skųstis dėl pareigūnų veiksmų ir jais bus tikima. Bylos nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, gyvenantys asocialioje aplinkoje, neturėjo artimųjų palaikymo ir susiformavusių teisingų nuostatų, kaip reaguojama į neteisėtą elgesį, ypač kai jis patiriamas iš teisėsaugos institucijos atstovų. Jiems nebuvo žinoma, kur būtų galima kreiptis dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kokiu būdu turi būti apie tai pranešama. Akivaizdu, kad neturėdami socialinių įgūdžių ir būdami nepilnamečiai, galima manyti, net galėjo nesuvokti, jog tokie pareigūnų veiksmai yra neteisėti.“

Sunku būtų net ir suaugusiam asmeniui

Pasak teismo, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. Kašiūbaitė nurodė, kad jai bendraujant su nukentėjusiais šie nurodė, kad policija jais netiki, policija juos laiko nusikaltėliais, o tirdami vagystę iš parduotuvės pareigūnai, siekdami jų prisipažinimo, naudojo smurtą.

„Plačiau išsiaiškinus įvykio dėl smurto aplinkybes, ji nukentėjusiesiems paaiškino, kad toks pareigūnų elgesys yra neteisėtas, kad yra institucijos, kurios tiria pareigūnų neteisėtus veiksmus, į kurias jie gali kreiptis, – teismo teigimu, liudytojos nurodytos aplinkybės parodo, kad nukentėjusieji neturėjo pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis, kuriose jie buvo laikomi nusikaltėliais. – Tuo tarpu socialinei darbuotojai paaiškinus apie tai, kad su jais buvo elgiamasi neteisėtai, kad taip elgtis pareigūnai negali, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė, nukentėjusieji įgijo kito asmens palaikymą, juo pasitikėjo, supratę buvusios situacijos neteisėtumą, nutarė apie tai pranešti. Akivaizdu, kad nepilnamečiai asmenys, tuo labiau gyvenantis asocialioje aplinkoje, yra labai pažeidžiami, todėl net sunku įsivaizduoti, kad tokie asmenys savarankiškai pasiryžtų pranešti apie valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Todėl visiškai suprantama situacija, kad tik tuo metu, kai nepilnamečiais nukentėjusiaisiais buvo patikėta, jie įgijo suaugusių atsakingų asmenų palaikymą, tik tada pasiryžo pranešti apie neteisėtus veiksmus.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisėja Judita Sungailaitė
Pasak teismo, nepilnamečius nuo tyrimo pradžios palaikė tik nevyriausybinė organizacija.

„Šis procesas būtų pakankamai sudėtingas išgyventi net ir suaugusiam asmeniui, todėl tik su šios įstaigos palaikymu, nukentėjusieji turėjo galimybę apginti savo teises“, – pabrėžė teisėja J. Sungailaitė.

„Pagal galiojančią teisinę tvarką mūsų teisinėje sistemoje nėra toleruojamas fizinis smurtas, ir bet kokia jos forma yra laikoma nusikalstama veika – nekyla abejonių, jog šioje byloje nustatytos formos naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius laikytinas neteisėtu ir atitinkančiu Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymius, kas neabejotinai parodo, jog tokie policijos pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais“, – apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo teismas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (607)