„Jis daug kartų darė „tokius dalykus“, labai daug kartų“, – lyg susitarę kalbėjo mažamečiai.
Sunku patikėti, bet šie du berniukai kalbėjo apie seksualinę prievartą, kurią vienas kentė daugiau kaip 6 metus, o kitas – 4 metus. Kai visa tai prasidėjo, vienam berniukui tebuvo vos 5 metukai, kitas buvo šiek tiek vyresnis – 8 metų. Jie tuo metu buvo dar per maži, kad tai suprastų.
Mažamečius berniukus prievartavęs vyras buvo įsitikinęs, kad apie tai, ką daro su vaikais, niekas taip ir nesužinos, o jeigu šie anksčiau ar vėliau prasitars, niekas jais nepatikės. Juk jis – gerbiamas mokytojas, dirbęs katalikiškoje gimnazijoje.
Bet vaikai surado drąsos – patys atėjo į policijos komisariatą ir pasakė, kaip su jais daugybę metų elgėsi švietimo sistemoje vertinamas mokytojas. Papasakojo ir apie tai, kaip vienas vaikas, nebegalėjęs daugiau kęsti, bandė pasitraukti iš gyvenimo.
„Jis sugriovė mūsų gyvenimus“, – apie ilgametį Alytaus mokytoją kalbėjo nepilnamečiai. Šiandien jie norėtų tik vieno – daugiau niekada savo gyvenime nesutikti šio žmogaus.
Mokytojo nenorėtų sutikti ir dar kiti du berniukai – kai policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prieš mažamečius panaudoto seksualinio smurto, paaiškėjo, kad ilgą laiką seksualinę prievartą kentė ir dar du vaikai, augę vaikų globos namuose. Išskirtinį dėmesį jiems rodęs mokytojas naudojosi vaikų bejėgiškumu, šie irgi ne iš karto suvokė, jog tai, ką daro su jais gerasis dėdė, juos trumpam paėmęs iš globos įstaigos, yra nenormalu ir nusikalstama.
Bet dėl to, ką darė su vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais, mokytojas net nebuvo teisiamas – šie jaunuoliai jau yra sulaukę pilnametystės ir nenorėjo rašyti pareiškimų policijoje, o po įvykių buvo praėję pernelyg daug laiko. Tuo metu kolegų vertinamas pedagogas kratėsi jam mestų kaltinimų – esą nieko jiems nedaręs. Nenorėjo jis prisiimti atsakomybės ir dėl kitų dviejų berniukų seksualinio prievartavimo – pripažino, kad jų atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tačiau tikrai neprievartavo.
„Tai buvo daug kartų, gal koks šimtas“, – siaubingą realybę atskleidė vienas berniukų. Kai jis buvo atvežtas į globos namus „Užuovėja“, kur turėjo būti atliktas seksualinės prievartos vertinimas, čia dirbantys specialistai iš karto atkreipė dėmesį vaiko elgesį: nors viskas jau buvo pasibaigę, bet berniukas iki šiol negalėjo pamiršti, ką su juo darydavo mokytojas.
„Jis buvo negeras daug kartų darė „tokius dalykus“, – vaikas net negalėjo garsiai ištarti ir papasakoti, ką konkrečiai turi omeny, tačiau jis sutiko į rankas paimti plasteliną – pažadėjo parodyti, kaip tai vyksta.
Ir parodė. O paskui dar papasakojo, kad mokytojas su juo taip darė seniai ir daug kartų, sakė, kad jam skaudėdavo, jis jausdavosi blogai.
Su berniuku bendravę specialistai neslėpė, kad kalbėtis tokios temomis niekada nėra lengva – ir šis vaikas, kaip ir kiti, pasakodamas apie jo gyvenimą sukrėtusius įvykius jautė ne tik gėdos, bet ir nerimo jausmą.
Kitas vaikas, seksualinį smurtą kentęs nuo vaikystės, prisipažino, kad anksčiau nesuvokė, kodėl su juo taip elgiasi mokytojas, jis net nesuprato, jog tai yra netinkamas elgesys. Kai jam suėjo 11-12 metų, berniukas ėmė jo vengti.
„Kalbantis apie patirtą seksualinę prievartą, stebimos intensyvios pykčio, pasišlykštėjimo, gėdos reakcijos“, – po pokalbio nurodė „Užuovejos“ specialistai.
Už tai, kad seksualiai prievartavo, mokytojui teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, nusprendė, kad jis abiem nepilnamečiams privalės sumokėti po 8 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Patirta seksualinė prievarta nukentėjusiesiems sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, neabejotina, kad vaikystėje (paauglystėje) patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusieji gali jausti ir ateityje“, – pažymėjo teismas.
Tuo metu, kai seksualiai prievartavo vaikus, mokytojas dirbo Alytaus katalikiškoje šv. Benedikto gimnazijoje. Čia jis dirbo ir tada, kai vyko ikiteisminis tyrimas, darbo vietos jis neprarado ir tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Tik vėliau, kai žiniasklaida paskelbė apie nuteistą mokytoją, ugdymo įstaigos vadovai nutarė su juo atsisveikinti.
Po teismo nuosprendžio paaiškėjo šokiruojanti realybė – mokytojui buvo konstatuota pedofilijos liga, tačiau seksualiai prievartaudamas vaikus jis suprato savo veiksmų esmę, savo elgesį galėjo valdyti. Kaip nurodė viena eksperčių, tyrusi mokytoją, pedofilija – tai potraukis prie vaikų iki 13 metų amžiaus, trunkantis daugiau nei 6 mėnesius.
Būtent dėl to, kad buvo nuteistas dėl vaikų prievartavimo ir jam diagnozuota pedofilija, mokytojas skundė nuosprendį apeliacine tvarka, prašydamas jį išteisinti, nes esą vaikų neprievartavo, o tik tvirkino, o kalbėdamas apie pedofiliją, prašė skirti priverstinį medicinos gydymą.
Bet teisėjai jo skundo nepatenkino – trijų teisėjų kolegija, papildomai apklaususi ekspertę, pabrėžė, kad nėra nustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo taikymui būtini kriterijai, todėl nuteistajam švelninti paskirtą bausmę ar taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra teisinio pagrindo.
„Nuteistasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu savio veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, nuteistajam konstatuotas seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija, neturi ryšio nepakaltinamumui“, – pabrėžė teisėjai, po kurių paskelbto verdikto dabar jau buvęs mokytojas buvo pasiųstas į kalėjimą.
Pasak teisėjų, nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta, nes jis vaikus prievartavo gana ilgą laiką, dėl panaudotos prievartos buvo sutrikdyta jų sveikata.
„Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienapusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties, – nurodė teisėjo Evaldo Pašilio pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.“
Pasak teismo, Lietuvos įstatymai asmens seksualinio sutrikimo netraktuoja kaip kaltininko baudžiamąąj atsakomybę šalinančia ir (ar) lengvinančia aplinkybe, šis psichikos sutrikimas neturi savarankiškos reikšmės bausmės skyrimui.
Ši itin skaudi istorija yra gerai žinoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei – ji iki šiol negali patikėti, kad mokytojas ilgą laiką siautėjo nebaudžiamas, o švietimo įstaigos darbuotojai net tada, kai sužinojo apie jo slaptą gyvenimo pusę, nepadarė nieko, jog apsaugotų kitus vaikus nuo galimos grėsmės.
„Kad ir kaip sunku, apie tokius įvykius turime kalbėti, – sakė K. Mišinienė. – Kodėl? Nes tik supratę, kodėl toks baisus smurtas prieš bejėgius vaikus galėjo taip ilgai tęstis, kodėl šis Alytaus miesto monstras turėjo saugų dvigubą gyvenimą, mes galėsime apsaugoti daugiau būsimų aukų.“
Kodėl taip atsitiko, K. Mišinienė neranda atsakymo.
„Sunku pasakyti, kodėl buvusi gimnazijos direktorė taip palankiai vertino savo darbuotoją, – sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Sakau buvusi direktorė, nes kaip tik šiomis dienomis ponia palypėjo karjeros laiptais aukštyn, tapo savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vadove. Glumina ir tai, kad gimnazijos steigėjai – savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – taip pat nesijaučia atsakingi dėl tokios situacijos. Bet labiausiai mane stebina gimnazijos moksleivių tėvai – alio, ar jums viskas čia tinka? Jūsų vaikus mokė žmogus, kuris sadistiškai, metodiškai kankino mažus vaikus, dėl to visai nesigailėjo ir teisiamas nesuprato savo kaltės? Iš kur toks pakantumas vaikų prievartautojui Alytaus mieste?“