Sekmadienį Išvakarėse Irako parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę išvesti iš šalies visas užsienio pajėgas.
Tokį žingsnį buvo žengta JAV surengtus Irake operaciją, per kurią buvo nukautas Irano Kudso specialiųjų pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.
Naujas incidentas sukėlė įtampą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad paskelbs Bagdadui „dideles sankcijas“, jeigu būtų įgyvendintas Irako parlamento sprendimas išsiųsti iš šalies amerikiečių pajėgas.
„Įtampa regione yra didelė jau pakankamai ilgą laiko tarpą, yra sutelktos didelės karinės pajėgos. Diskutuojama apie įvairius scenarijus tikrai ne vienerius metus. Tai reiškia, kad naujas incidentas sukelia diskusijas, ar tai nėra ta žiežirba, kurios taip ir reikėjo, kad tas karas kiltų.
Kita vertus, jeigu racionaliai vertintume visų pusių pozicijas, tai didelės apimties karinis konfliktas nėra siektinas scenarijus. Norėtųsi, kad būtų išvengta didelės apimties karinių veiksmų“, – laidoje „DELFI diena“ apie įtampą regione kalbėjo politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Įvertino karinio konflikto galimybę
Anot M.Maldeikio, apie karinį konfliktą kalbėti būtų sunku, nes nė viena pusė neturi reikiamų galimybių.
„Mano akimis, abi pusės negali net sau leisti karinio konflikto galimybės, nes abi pusės turi ribotas galimybes vykdyti aštresnius karinius veiksmus nei yra dabar. Iranas visada kitų rankomis Sirijoje, Irake, Libane vykdo veiksmus, bet niekada to nedaro savo rankomis, nes neturi galimybių, sankcijos labai susilpnino tą šalį, ji negali žaisti atviro konflikto ir ji tokioje stadijoje, kai nėra nei taikos, nei karo.
Ką simbolizuoja pats šis įvykis, turiu omenyje, Soleimani nužudymas? Jis simbolizuoja abiejų šalių tam tikras ribotas galimybes regione, nes jeigu tu esi supergalia ir tau reikia nužudyti tam tikrą konkretų žmogų, kad pasiektum konkrečius tikslus, tai tik parodo, kad tu negali jų pasiekti kitomis priemonėmis. Bet koks nužudymas yra gana simbolinis veiksmas, o ne kažką iš esmės keičiantis dalykas.
Tai buvo antras žmogus šalyje, kuris iš tikrųjų vykdė Irano užsienio politiką, jis buvo charizmatiška asmenybė, talentinga asmenybė, kuri šiitams tikrai daug ką reiškė. Jis sukūrė didelę struktūrą, kuri už Irano ribų vykdė diversinius veiksmus, atvirai vykdė karą prieš ISIS. Karo plotmėje jis buvo tikrai labai gerbiamas žmogus. Jo nužudymas Iranui yra labai didelis praradimas. Klausimas, ar po kurio laiko jis nebūtų tapęs pirmuoju žmogumi Irane“, – sakė politologas.
Koks bus Irano atsakas
Tuo tarpu L.Kojala pabrėžė, kad planai nužudyti Soleimani galėjo būti sudaryti jau seniai.
„Buvo kalbama, kad planai nukauti Soleimani sudaryti tikrai ne prieš vienerius metus. Jis buvo taikinys pakankamai ilgą laiką. Jis yra žinoma persona ir siejama su daugiau nei 600 amerikiečių karių žūtimis 2003-2011 metais Irako kare.
Akivaizdu, kad tai nėra žmogus, kuris atsirado tarsi iš niekur. Galbūt susiklostė palankiai aplinkybės – kalbant ir apie kontekstą, kai buvo užpulta JAV ambasada, kai kilo dar viena įtampos banga. Šiuo atveju turime pasitikėti savo sąjungininkų JAV vertinimu, kad tai buvo žmogus, kuris kėlė grėsmę ne tik JAV, bet ir kitų šalių interesams regione.“
Kaip pabrėžia ekspertai, šis konfliktas tikrai nėra vien JAV bėda.
„Dažnai įsivaizduojama, kad yra kažkokie JAV interesai, o Lietuva sėdi kažkur Dievo užantyje ir tai neliečia jos. Tai nėra tiesa. Soleimani simbolizavo ne tik JAV kovą, bet ir idėją, kurią neša Vakarai. Žinoma, jeigu nebūtų JAV, būtume mes. JAV šiuo atveju atlieka tą vaidmenį, kuris sugeria visą dėmesį į save, bet po to, kas atsitiko, mes esame kažkiek saugesni“, – svarstė M.Maldeikis.
Tiesa, kokie galėtų būti Irano veiksmai – nežinia. Gali būti, kad Iranas labai neskubės.
„Matyt, visiškai nieko nepadaryti Iranas negali sau leisti. Labai svarbu pademonstruoti, kad JAV yra priešas, kad Iranas turi galimybių šiek tiek nuskriausti, galbūt per įvairius tarpininkus.
Žinome tik tiek, kad Iranas nebūtinai skubės. Iranas dažnai žaidžia ilgalaikį žaidimą ir supranta, kad situaciją reikia išnaudoti maksimaliai. Dabar žmonės išėjo į gatves, jie palaiko režimą, o taip yra ne visada.
Visai neseniai vyko dideli protestai, valdžia buvo kaltinama korupcija, būta ir kitų atvejų. Nėra viskas paprasta, bus bandoma žaisti tarptautinių santykių žaidimą, bet taip pat – vidaus politinius žaidimus“, – svarstė L.Kojala.