A. Bužinsko teigimu, pernai intensyviai aptarinėta žolės pjovimo politika pasiteisino tik dalyje miesto vietų, todėl šiais metais planuojama suskirstyti miestą į šienavimo zonas.
„Nors gamtiniu požiūriu yra tam tikri aplinkosauginiai dalykai, dėl kurių svarbu nešienauti – pradedant nuo bičių, baigiant vabzdžiais, kurie ten gyvena. Likęs pasaulis tokią praktiką irgi sugalvojo „ne iš lempos“. Natūralios pievos vasaros dienomis bendrą temperatūrą numuša, ir estetiškai tai yra gražu, kai kas mato didelę pridėtinę vertę ekosistemai. Tai šioje vietoje tų argumentų tikrai galime rasti.
Bet esame linkę tam tikrų natūralių vietų atsisakyti, jeigu tai bendrai kenkia tiek eismo, tiek kitam saugumui. Aiškiau išrašytume kriterijus, kur, tarkime, mes paliekam šlaitus nepjautus ir leidžiam žydėti, ir kur mes tą žolę pjaunam dėl tam tikrų estetinių sumetimų, eismo saugumo sumetimų ir kitų dalykų“, – „Tvariai Lietuvai“ sakė A. Bužinskas.
Didžiausia spraga komunikacijoje su gyventojais
„Praėjusiais metais didelė problema buvo ta, kad gyventojai buvo neinformuoti. Dalis pyko ne dėl to, kad yra pjaunama ar nepjaunama, o dėl to, kad nežino, ar bus pjaunama ar ne, kodėl taip bus ir panašiai. Kadangi Vilnius turi gana gerai išvystytą savo žemėlapių sistemą maps.vilnius.lt, tai mes planuojame ten sukurti polapį, kuriame bus nurodytos pjovimo ir nepjovimo zonos. Sukursime įrankį, kuris iš principo jau egzistuoja – patys gyventojai, esant poreikiui, galės pranešti“, – planais dalinosi politikas.
Pasak jo, miestas iš savo pusės tikrai ne viską sužiūri, todėl tokios interaktyvios platformos, kaip „Kuriu Vilnių“, kur patys gyventojai gali pranešti apie šienavimo aktualumą padės savivaldybei geriau sužinoti, kur yra numatomos žolės pjovimo sistemos netikslumai ir pakeisti vienas šienavimo zonas kitomis.
A. Bužinskas pabrėžia, kad pradinių zonų nustatymo procesui šiuo metu vadovauja miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius, bendraujama su miestovaizdžio specialistais, planuojama įtraukti ir seniūnijų atstovus.
„Svarbu įtraukti ir seniūnijas, kurios yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai bei detaliausiai žino jų įpročius. Natūralu, kad visas šitas grupes įtraukus kažkoks bendras sprendimas ir gimtų. Manau, kad panašus mechanizmas veikė ir anksčiau, bet norime tą procesą pagerinti“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės narys.
ELTA primena, kad pernai vykdyta sostinės savivaldybės tvaraus šienavimo politika sukėlė neigiamų reakcijų bangą tarp gyventojų. Miestovaizdžio skyriaus atstovai teigė, kad retesniu šienavimo režimu norima užtikrinti didesnę biologinę įvairovę, vasarą apsaugoti miestą nuo perkaitimo ir taršos.