Pasak VšĮ "Kauno Montesori pradinė mokykla" direktorės pavaduotojo Ramučio Alio Skorupsko, šiemet jų mokykloje norinčiųjų mokytis buvo daugiau negu galėjo priimti, ir net 10 vaikų teko atsakyti. Anot jo, tėvai tikisi, kad privačiose mokyklose vaikui bus sudarytos geresnės sąlygos mokytis ir tobulėti.
"Tokiose mokyklose vaikai įgyja savarankiškumo, vyksta sąmoningas mokymosi procesas ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad noriu. Mokiniai ugdosi pareigos ir pagarbos jausmą, dažnam ėjimas į mokyklą sukelia džiaugsmą", - Eltai sakė R. A. Skorupskas.
Jau 15 metų Vilniuje veikiančios vienos pirmųjų nevalstybinės mokyklos VšĮ "Liubertienės vidurinė mokykla" direktorė Tatjana Liubertienė sakė, kad norinčiųjų šiemet mokytis jų mokykloje labai padaugėjo. Ji įsitikinusi, kad visame pasaulyje gerą išsilavinimą garantuojantį vardą pelniusios privačios mokyklos jau po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje.
"Tėvus traukia mokykloje taikoma lanksti mokymosi programa bei individualus darbas su kiekvienu mokiniu. Mes nekišame programos, o pritaikome ją vaikui", - Eltai sakė T. Liubertienė.
Tuo tarpu, pasak Vilniaus privataus darželio "Dūzginėlio bitutės" direktorės pavaduotojos Dalios Jakubauskienės, tėvų neatbaido ir tai, kad už mėnesį čia tenka sumokėti daugiau negu 1000 litų. Kituose Lietuvos darželiuose ši suma gali svyruoti nuo 500 iki 1200 litų.
"Darželyje yra trys grupės po dešimt vaikų. Mažesnėse grupėse tėvai tikisi individualaus bendravimo su vaiku, geresnės jo priežiūros bei auklėjimo, saugumo, ugdomųjų užsiėmimų mažyliui", - vardijo ji.
Vaikų pagausėjimą privačiuose darželiuose patvirtino ir Eltos kalbinta Kauno katalikiško vaikų darželio "Rytmetys" auklėtoja Vida Augaitė.
"Kiekvienas darželis turi savo kryptį, programą. Ateidami tėvai žino, kas bus priimtiniausia jiems ir jų vaikui. Tai garantuoja gerą ugdymą", - sakė pedagogė.
Švietimo ir mokslo ministerija skatina ir palaiko tokių privačių darželių ir mokyklų atsiradimą, teigia ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
"Nevalstybinės pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos ir gimnazijos gauna iš valstybės biudžeto tikslinę dotaciją - mokinio krepšelį. Savivaldybės irgi sudaro sąlygas pagal panaudos sutartis skirdamos patalpas bei neimdamos nuomos mokesčio. Taip pat ministerija skiria, planuoja lėšas per biudžetą, valstybinių struktūrinių fondų projektus, nukreiptus nevalstybinių mokyklų renovacijai, kvalifikacijų tobulinimui, mokymo priemonių rengimui", - Eltai sakė A. Plikšnys.
Valdininkas pažymėjo, jog privačių ugdymo įstaigų mokymo turinys niekuo nesiskiria nuo valstybinių. Steigėjais gali būti organizacijos, draugijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, religinės bendruomenės. Anot jo, tėvai, kurių netenkina savivaldybės darželiai ar mokyklos, dažnai renkasi ugdymo įstaigas, mokančias pagal netradicines - Valdorfo, Montesori, katalikiškas - pakraipas.
Privačių darželių bei mokyklų verslo atstovai teigia, kad Lietuvoje būtinai reikalingos tokios įstaigos, ir viliasi, kad jų daugės, tačiau baiminasi, kad dėl menkos valstybės paramos gali laukti sunki ateitis. Norėdami pagerinti padėtį jie siūlo imti pavyzdį iš Vokietijos švietimo sistemos, kur privačiuose darželiuose savivaldybės finansuoja pusę kainos, o tėvai temoka vos trečdalį sumos.Visuomenėje paplitusią nuostatą, kad į privačias įstaigas vaikus leidžia tik turtingų tėvų vaikai, atstovai vadina perdėta. Jų manymu, tėvai paprasčiausiai "ekonomiškai viską paskaičiuoja ir investuoja į vaiko ateitį".
Daugiausia privačių ugdymo įstaigų įsteigta didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2005 m. privačiose bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 2542 mokiniai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose - 110 vaikų; 2006 m. - 3321 mokinys ir 122 vaikai; 2007 m. - jau 3563 mokiniai bei 122 darželinukai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik trys dešimtys privačių ugdymo įstaigų - 7 lopšeliai-darželiai, 8 vidurinės mokyklos, 8 pradinės mokyklos bei 4 privačios gimnazijos.