Į klausimą, ar pritartumėte, kad teismuose kai kurias bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir sprendimus priimtų tarėjai, tik 44 proc. respondentų nurodė palaikantys šią Seimo valdančiųjų iniciatyvą. Tuo metu net 36,6 proc. apklausos dalyvių nepritaria tarėjų instituto steigimui, o 19,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad nežino arba neturi nuomonės šiuo klausimu.
Anot „Spinter tyrimai“ sociologų, pritarimą tarėjų institucijai dažniau išreiškė vyrai, 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas sako, kad teisėjų bendruomenė niekada neprieštaravo tokios institucijos atsiradimui, nors diskusija apie jos įsteigimą vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį.
„Jei bus nustatyta, kad nagrinėjant bylas turi dalyvauti tarėjai, dirbsime vadovaudamiesi šia nuostata, – sakė R. Gadliauskas. – Kartu tai būtų tam tikra teisinio švietimo forma, galimybė neprofesionalui „pačiupinėti“ teismo procesą iš vidaus ir susidaryti nuomonę apie teismus iš savo patirties.“
Jis neslepia, kad kad teisėjai supranta visuomenės norą būti įtrauktiems į teisingumo vykdymo procesą, tačiau tuo pačiu ir įvardija „minusus“, apie kuriuos kol kas niekas garsiai nekalba.
„Reikia nepamiršti, kad toks teisingumo vykdymo procesas bus sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis, o tai veikiausiai gali sukelti pačios visuomenės nepasitenkinimą“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas.
Vyriausybė jau pritarė Seimo narių parengtoms Konstitucijos pataisoms, kurios Lietuvos teismų sistemoje įteisintų tarėjų institutą. Priėmus šią pataisą iš visuomenės atstovų atrinkti tarėjai galės dalyvauti nagrinėjant bylas pirmos instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priims sprendimus.
„Įgyvendiname dar vieną svarbų šios Vyriausybės planuotą darbą, kuris dar labiau sutvirtins Lietuvos teismų sistemą ir suteiks jai daugiau skaidrumo ir atvirumo, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – To ypač reikia dabar, kai dėl teisėjų ir advokatų korupcijos skandalo sumažėjo visuomenės pasitikėjimas teismais. Piliečiai, dalyvaudami teisingumo vykdymo procese, ugdys visuomenės teisinį brandumą, atsakomybę, sustiprins teismų nepriklausomumą“.
Įstatymo projektu siūloma keisti Konstitucijos 48 ir 109 straipsnius ir nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.
Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu.
Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Seimas turės du kartus balsuoti, kad būtų pritarta Konstitucijos pataisai. Planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti priimtas Seimo rudens sesijoje. Tuomet bus svarstomi įstatymai, detaliai reglamentuojantys tarėjų veiklą teismuose.
Pataisas pateikę politikai tikisi, kad atsiradus tarėjų institutui teismuose, padidės visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisine sistema. O šiuo metu pasitikėjimo teismų sistemai labai trūksta – „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad teismais pasitiki vos 4,5 proc. žmonių.
Tokių žemų reitingų Lietuvos teismų sistema dar nebuvo regėjusi. Tačiau yra ir gerų ženklų – beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad patekę į bėdą net nebandytų ieškoti būdų, kaip papirkti teisėją.
Vis dėlto, net 35,1 proc. iš apklausoje dalyvavusių 1009 respondentų atsakydami į klausimą, ar pasitiki teismais, nurodė, kad greičiau pasitiki nei nepasitiki – labiau neigiamai teismus vertinančių buvo 32,3 proc.
Kad nepasitiki teismais, nurodė 15,8 proc. apklaustųjų, o 12,3 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Anot „Spinter tyrimai“ atstovų, apskritai teismais dažniau pasitiki vyrai, 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo ir didmiesčių gyventojai.
Dar 2016 m. Seimas yra patvirtinęs koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas – asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.
Teisingumo ministerijos duomenimis, mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2019 m. balandžio 20-29 d. naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.