Vyriausybė įvardijo, ką aiškinosi komisija
Šią savaitę Delfi kreipėsi į Vyriausybę ir paklausė, ką nustatė komisija ir kokią konkrečią išvadą ji priėmė.
Vis dėlto Vyriausybės atstovai šią informaciją atsisakė suteikti. Tik pasakė, kad tyrimas baigtas birželio 7 d.
Jų teigimu, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vertinimo metu nebuvo pateikta vertinti ar vertinama bendrovė UAB „Foxpay“ ar jos vykdoma veikla grėsmių nacionalinio saugumo užtikrinimui požiūriu.
Tyrimo metu esą buvo vertinama, ar investuotojai (akcininkai) atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Kaip nurodė Vyriausybės atstovai, tyrimas yra baigtas, sprendimas šiuo klausimu įsigaliojo birželio 7 d.
„Komentuoti tiek Komisijos išvados, tiek Vyriausybės nutarimo turinio ir minėti konkrečių pavardžių ar dėstyti neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybių negalime – tą riboja šių dokumentų konfidencialumo reikalavimai.
Primename, kad Vyriausybės kompetenciją priimant tokio pobūdžio sprendimus apibrėžia Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, konkrečiai šiuo atveju – šio Įstatymo 12 straipsnio 17 ir 18 dalys“, - teigiama Delfi pateiktame atsakyme.
Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, anot Vyriausybės atstovų, buvo vertinama, ar investuotojai (akcininkai) atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokį vertinimą esą suformavo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose veikiantys juridinio asmens akcininkai yra laikomi investuotojais.
„Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vertinimo metu nebuvo pateikta vertinti ar vertinama bendrovė UAB „Foxpay“ ar jos vykdoma veikla grėsmių nacionalinio saugumo užtikrinimui požiūriu. Šios bendrovės veiklos priežiūrą, kaip kompetentinga institucija, atlieka Lietuvos bankas“, - Delfi perduotame komentare teigė Vyriausybės atstovai.
Papildomai paprašius patikslinti, ar buvo vertinama „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė, Vyriausybės atstovai tai pripažino. Taip pat jie teigė, kad komisijos išvados buvo perduotos atsakingoms institucijoms.
„Apgailestaujame, bet detaliau komentuoti tiek Komisijos išvadų, tiek Vyriausybės nutarimo turinio ar dėstyti neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybių negalime – tą riboja šių dokumentų konfidencialumo reikalavimai.
Šiuo atveju galime patvirtinti, kad tyrimo metu buvo vertinamas investuotojų (akcininkų) atitikimas nacionalinio saugumo interesams. Komisijos išvadas dėl neatitikties patvirtinantis LRV nutarimas perduotos atsakingoms institucijoms. Deja, jokių kitų aplinkybių komentuoti negalime, nes informacija yra su slaptumo žymomis“, - teigiama Delfi gautame atsakyme.
Jame taip pat dėstoma, kad atskleisti komisijos išvadų esą nėra galimybių.
„Primename, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 str. 17 dalis nustato, kad priimti Vyriausybės nutarimai dėl investuotojų (sandorių) pripažinimo neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų nėra skelbiami Teisė aktų registre (t.y. viešai). Atskleidus Komisijos išvadas, Vyriausybės nutarimo turinio detales ir faktines aplinkybes būtų pažeistas tokio sprendimo slaptumo žymos reikalavimas. Minėtas pažeidimas galimai reikštų, kad subjektas, kurio atžvilgiu atskleistume informaciją, galėtų kreiptis su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo ir reikalauti žalos atlyginimo“, - teigė Vyriausybės atstovai.
„Foxpay“ direktorius atmeta abejones dėl įmonės veiklos: užtikrina bendradarbiavimą su institucijomis
„Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis sako, kad bendrovė atmeta viešumoje sklaidančias abejones dėl savo finansinės veiklos. Taip pat anot jo, įmonė visais klausimais bendradarbiauja su institucijomis bei teikia visą būtiną informaciją.
„Kategoriškai atmetame insinuacijas dėl „Foxpay“ veiklos ir užtikriname, kad mes griežtai vadovaujamės visais Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymais bei aukščiausiais etikos ir finansų industrijos standartais“, – teigia S. Galatiltis.
„Jausdami atsakomybę, kad kontroliuojančios institucijos galėtų dirbti efektyviai ir nešališkai, konkrečius specifinius klausimus viešai ir išsamiai komentuosime institucijoms baigus savo darbą. Atsakomybės jausmo tikimės ir iš šiuo metu gausiai raštu ar žodžiu pasisakančių viešojoje erdvėje. Neatsakingi ir šališki pasisakymai daro žalą ne tik konkrečiai bendrovei ir jos darbuotojams, bet nemaža dalimi ir viso finansų sektoriaus tvarumui“, – komentuoja jis.
Jis tvirtina, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto skelbtame konkurse dar 2022 m. bendrovė dalyvavo ir sutartį įgyvendina pagal visus reikalavimus, o konkrečių paslaugų kainodara atitinka konkurso techninius reikalavimus. Pasak jo, iki tol mokėjimų tarpininko paslaugos, kurias teikė valstybinė bendrovė, kainavo daugiau, nei pasiūlė „Foxpay“.
Anot „Foxpay“ direktoriaus, grėsmę objektyviam kontroliuojančių institucijų darbui sukelia vis labiau didėjantis klausimų dėl bendrovės veiklos politizavimas.
„Tikime Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos branda ir gebėjimu profesionaliai įgyvendinti savo funkcijas „fintech“ srityje, vadovaujantis išskirtinai tik teise, o ne politine konjunktūra“, – tvirtina „Foxpay“ direktorius.
Seimo nariai kreipėsi į ministrę
Delfi jau rašė, kad Seimo opozicija, reaguodama į žiniasklaidoje kilusį ažiotažą dėl finctech bendrovės „Foxpay“ ir jos akcininkės I. Trinkūnaitės ryšių su socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės šeima, raštu kreipėsi į ministrę ir prašo jos atsakyti į iš anksto pateiktus klausimus. Atsakymus Seimo nariai tikisi išgirsti birželio 18 d. vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
Kaip rašė Delfi, finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ – Lietuvos banko akiratyje. Šis prieš kurį laiką yra pradėjęs įmonės patikrinimą. Lietuvos banko atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė Delfi yra patvirtinusi, kad šiuo metu atliekamas įmonės patikrinimas.
„Lietuvos bankas jau kurį laiką atlieka elektroninių pinigų įstaigos UAB „Foxpay“ patikrinimą, kad įvertintų, ar įstaigos akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar įstaiga tinkamai vykdo Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją reglamentuojančių ir kitų jai taikytinų teisės aktų reikalavimus.
Kaip įprasta, detalesnė informacija apie Lietuvos banko atliekamų patikrinimų rezultatus skelbiama tik po to, kai patikrinimo rezultatai yra įvertinami ir dėl jų yra priimti sprendimai“, – Delfi teigė V. Šmaižytė-Kuliešienė.
Kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ vienas laimėtas pirkimas kai kam sukėlė klausimų dėl taikomų paslaugų įkainių. Delfi sulaukė ekspertų nuogąstavimų, kodėl taip stipriai skiriasi įmonės viešai deklaruojamas įkainis nuo to, ką ji gauna iš valstybinės institucijos.
Delfi šaltiniai dėmesį atkreipė į 2022 m. šios įmonės laimėtą viešųjų pirkimų konkursą. Anot jų, perkančioji organizacija įmonei moka gerokai daugiau nei įmonė deklaruoja verslui taikomas kainas. Jie stebėjosi, kodėl gali būti toks skirtumas.
Viešųjų pirkimų sistemoje Delfi surado, kad šiuo atveju perkančioji organizacija yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pavaldus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Sutartis pasirašyta 2022 m. rugsėjo 8 d. Ir ji galioja iki 2025 m. rugsėjo 7 d. Sutarties vertė – 905.65,00 Eur. 2023 m. rugsėjį buvo sudarytas papildomas tokios pačios vertės susitarimas ir jis galioja iki 2024 m. spalio. Tiesa, pati įmonė anksčiau Delfi teigė, kad esą M. Navickas UAB „Foxpay“ valdyboje dirbti pradėjo vėliau nei buvo pasirašyta sutartis.
„Viešojo pirkimo metu ministrės sutuoktinis nebuvo nei valdybos nariu, nei dirbo įmonėje. Pirkimas buvo vykdytas anksčiau“, – anksčiau teigė įmonės atstovai.
Seimo narė A. Širinskienė dėl galimų pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą antradienį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.
„Portale Delfi.lt publikuotame straipsnyje „Su ministrės sutuoktiniu susijusios įmonės pirkimas sukėlė klausimų: kodėl kaina verslui ir valstybei taip stipriai skiriasi“ buvo pateikta informacija, kad finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ viešąjį biudžetinės įstaigos Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirkimą laimėjo pasiūliusi kur kas didesnius įkainius, nei įkainiai, kurie paprastai viešai skelbiami šios įmonės tinklapyje ir taikomi verslo klientams (2020 ir 2022 m. sudarytos sutartys).
Prašau jūsų kompetencijos ribose įvertinti, ar paminėtas viešasis pirkimas buvo organizuojamas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, nesudarant išskirtinių sąlygų vienam paslaugų tiekėjui ir neribojant paslaugų tiekėjų konkurencijos, kas galėjo nulemti tokį „Foxpay“ įkainių padidėjimą, kuomet paslaugos tiekiamos viešajam sektoriui“, – rašte nurodė A. Širinskienė.Seimo Antikorupcijos komisija savo ruožtu svarstė šį klausimą komisijos posėdžio metu. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas raštu kreiptis į kontroliuojančias institucijas ir gavus atsakymus bus priimtas sprendimas, ar pradėti tyrimą.
Delfi jau rašė, kad I. Trinkūnaitė yra ministrės M. Navickienės vyro brolio žmonos sesuo.