„Tai susiję su šylančiu klimatu. Anksčiau mes žiemą būdavome ramūs, o dabar jos įkanda ir gruodį, ir vasarį“, – pabrėžia ji.
Specialistės teigimu, neužsikrėsti erkių platinamomis ligomis sudėtinga, jei žmogus neturi joms imuniteto, bet tie, kurie pasiskiepija nuo erkinio encefalito, gali būti ramūs. „Tačiau vakcinos, kuri apsaugotų nuo Laimo ligos, nėra, todėl lieka tik individualios apsisaugojimo priemonės ir aplinkos priežiūra“, – primena B. Zdanevičienė.
Anot jos, erkės nemėgsta tiesioginės saulės, nori drėgmės, šešėlio, labai mėgsta apleistus krūmynus ir aukštą žolę: „Todėl rekomenduojama tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių, surinkti šiukšles, kurios skatina graužikų veisimąsi. Jei yra ir maisto atliekų, graužikai puikiai gyvena. Bet jie erkėms – pagrindinis maisto šaltinis. Nors graužikai patys erkių platinamomis ligomis neserga, bet puikiai perduoda ligos sukėlėjus.“
Be to, primena B. Zdanevičienė, nuo erkių apsaugo ir tinkami drabužiai: kadangi dažniausiai erkės pirmiausia užlipa žmogui ant kojų, reikia jas pridengti. Taip pat, sako Sveikatos centro atstovė, neverta pamiršti ir repelentų: „Galima naudoti ne tik specialius repelentus, bet ir eterinius aliejus, pavyzdžiui, gvazdikėlių, arbatmedžio, metėlių.“
Kadangi Laimo ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą patenka per parą ar dvi, grįžus iš gamtos, pabrėžia B. Zdanevičienė, būtina apsižiūrėti ir Laimo ligos išvengti. Deja, neslepia ji, apie erkinį encefalitą šito pasakyti negalima.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu, žmonių pastabos, kad reikia purkšti žolę ir krūmus, neteisingos. „Reikia įsisąmoninti, kad Lietuvos teritorijoje, kaip ir kitose šalyse, erkių nupurkšti ir tokiu būdu išnaikinti negalima dėl paprasčiausių priežasčių. Erkės gyvena žemutiniame miško arde, miško trake, ten, kur aukšta žolė. Todėl purkšti iš lėktuvų ar kitų oro priemonių būtų visiškai neveiksminga“, – teigia jis.
Tačiau parkuose, gyvenamosiose teritorijoje, kiemuose, L. Budrio žodžiais, kai ką galima padaryti. Pirmiausia, pastebi jis, reikia palaikyti švarą, o paskui galima naudoti chemines priemones. „Dabar reklamuojama keletas cheminių priemonių, kurios, kaip teigiama, nėra agresyvios aplinkai. Bet ar jos tikrai neagresyvios, pasakyti negaliu“, – neslepia jis.
Norintiems sužinoti, ar teritorijoje yra erkių, L. Budrys pataria pasinaudoti senu metodu, kurį taiko entomologai, kai atlieka erkių tyrimus: „Paprasta balta paklode ar baltu rankšluosčiu perbraukiama per teritoriją. [...] Paprastai, jei ten būna erkių, jos prie audinio prilimpa. Taigi sužinoti, ar jų ten yra, ir net jas surinkti galima tokiu mechaniniu būdu.“