„Turime pasiųsti stiprų signalą ir jis turi būti skausmingas. Aš nemanau, kad diplomatų išsiuntimas iš tikrųjų yra skausmingas“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė Kazimiero Pulaskio fondo prezidentas, politikos analitikas Zbigniewas Pisarskis.
Dešimtys pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo iki antradienio vakaro išsiuntė ar buvo priėmusios sprendimus išsiųsti 151 Rusijos diplomatą.
Tarp jų yra 23 Britanijos išsiųsti diplomatai. Lietuva nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus.
Vakarų šalys teigia, kad išsiunčiami diplomatai iš tikrųjų yra Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.
Tačiau Z. Pisarskis abejoja, ar tai suduos reikšmingą smūgį Rusijos žvalgybos tinklui Vakaruose, nes, jo teigimu, daugelis šnipų diplomatinėse atstovybėse nedirba.
„Jeigu norime pasiųsti žinutę tiems, kurie atsakingi už Rusijos politiką, turime taikyti sankcijas oligarchams, turime taikyti sankcijas jų kertiniams projektams, tokiems kaip „Nord Stream 2“, – sakė analitikas.
„Jie (rusai – BNS) netiki paliaubomis, jie tiki tik pergale arba pralaimėjimu. Todėl jeigu nepadarysime nieko, neatsakysime, jie veiks toliau“, – pridūrė jis.
Jungtinių Valstijų atsargos generolas, šiuo metu analitiniame centre CEPA dirbantis Benas Hodgesas paragino Vakarus po S. Skripalio apnuodijimo nusitaikyti į didžiausius Rusijos bankus ir apsvarstyti galimybę boikotuoti šių metų vasarą Rusijoje turintį vykdyti pasaulio futbolo čempionatą.
„Rusija ką tik panaudojo masinio naikinimo ginklą NATO šalies žemėje ir aš manau, kad norėdami pademonstruoti, jog mums tai nepriimtina, turime svarstyti apie išsiuntimo, sankcijų galimybę ir pasaulio čempionato klausimą“, – teigė buvęs karininkas.
Britai teigia, kad S. Skripalis kovo pradžioje buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje išrasta, rusų per pastarąjį dešimtmetį pasigaminta nervus paralyžuojančia medžiaga. Rusija neigia prisidėjusi prie buvusio šnipo apnuodijimo.