2020-11-13 05:30
Į Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių pacientai patenka keliais būdais. Jeigu jaučiami labai stiprūs COVID-19 simptomai, juos atveža greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Paramedikai būna apsirengę specialią apsauginę aprangą, o, palikus pacientą, automobilis dezinfekuojamas.
Atlikti testą Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje taip pat galima iš anksto užsiregistravus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro trumpuoju numeriu. Tuomet pacientas į skyrių atvyksta savo transportu ir jam atliekamas tyrimas.
Nustatant COVID-19 virusą, atliekamas testas – specialiu šepetėliu iš nosies ir gerklės paimamas tepinėlis. Atsakymas, priklausomai nuo regentų ir tyrimo metodikos, sužinomas po 6–8 val. Esant ypač skubiems atvejams, pavyzdžiui, kai atvežamas pacientas, reikalaujantis skubios pagalbos ar operacijos, testo rezultatai gali būti sužinomi maždaug po valandos.
Norint gauti kuo tikslesnį atsakymą, tepinėlis turi būti paimtas tinkamai ir pagal visus reikalavimus. Šepetėlis turi būti įkišamas maždaug 10–15 cm į nosį ir pasiekti gleivinę. Taisyklingai paimto testo patikimumas yra apie 90 proc.
Į Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvykę pacientai nusiunčiami į atskiras, tarpusavyje nesujungtas patalpas. Tai daroma siekiant maksimaliai užtikrinti kitų pacientų saugumą. Šiose patalpose atliekama pirminė paciento apžiūra ir nustatomas pagalbos skubumo lygis.
Kai pacientui paimamas tepinėlis, jis rezultatų laukia Priėmimo skyriaus palatoje. Jeigu reikia, čia jam suteikiama pirminė pagalba – statoma lašelinė, duodama pirmųjų vaistų ir kt. Kartu gali būti atliekami kiti papildomi tyrimai.
Šiuo metu Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje veikia 6 atskiros priėmimo patalpos ir yra 18 lovų, kuriose pacientai laukia tyrimų rezultatų ir jiems suteikiama pirminė pagalba. Esant kritinei situacijai, skyriaus lovų skaičius gali būti šiek tiek padidintas.
Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje dirba maždaug 50 žmonių, kurie susiskirstę pamainomis. Vienu metu, priklausomai nuo paros laiko ir kitų aplinkybių, skyriuje dirba maždaug 12 žmonių. Tai – gydytojai, rezidentai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir valytojai.
Dirbant įprastu režimu, į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių per parą kreipiasi maždaug 20–25 pacientai per parą. Šiuo metu šio skyriaus personalas sulaukia maždaug pusės šimto ligonių. Tačiau skaičius gali siekti ir šimtą žmonių per parą. Vienam žmogui vidutiniškai skiriama keletas valandų.
Jeigu pacientui nustatomas teigimas COVID-19 virusas, gydytojas sprendžia, ar reikalinga hospitalizacija. Tai vyksta pagal aiškiai nustatytus kriterijus. Pvz., atsižvelgiama į tai, ar susirgusiajam reikalingas deguonis, ar yra labai aukšta temperatūra ir kt. gyvybei grėsmingų požymių.
Šiuo metu maždaug 5 proc. visų susirgusiųjų reikalinga hospitalizacija ir tik 5 proc. iš šio skaičiaus patenka į reanimacinės priežiūros skyrių. Didžioji dalis žmonių gydosi namuose.
Viešoje erdvėje keliamos sąmokslo teorijos ir per langus filmuojamos tuščios palatos dažniausiai būna Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus patalpos. Jos skirtos pacientams apsistoti trumpam, kol bus atlikti reikiami tyrimai ir nuspręsta, kokia tolimesnė pagalba reikalinga, o gal galima išleisti gydytis ambulatoriškai. Hospitalizuoti ir nuolat medikų prižiūrimi pacientai guli kitoje to korpuso dalyje.
Skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 infekcija sergantys ligoniai, patalpos suskirstytos į raudonąją ir žaliąją zonas. Raudonojoje zonoje yra palatos, kuriose gydomi pacientai ir reikalinga aukščiausio lygio asmeninė apsauga. Žaliojoje zonoje nėra tiesioginio kontakto su užsikrėtusiaisiais. Čia medikai dėvi tik kaukes.
Raudonojoje zonoje kiekvienas medikas dėvi asmens apsaugos priemones: kombinezoną arba neperšlampamą chalatą su kepuraite, kojų apavą dengiančius antbačius, respiratorių, veido skydelį arba akinius, medicinines pirštines. Prireikus gali būti naudojamos papildomos ar dvigubos apsaugos priemonės. Didžioji dalis apsaugų vienkartinės.
COVID-19 pirmajame skyriuje šiuo metu gydoma iki pusšimčio sergančiųjų šia infekcija. Pastaruoju metu trūkstant vietų Santaros klinikose buvo įkurta naujų padalinių, skirtų koronaviruso infekcijai gydyti. Iš viso Santaros klinikose gydoma apie 130 pacientų. Šis skaičius kinta kiekvieną dieną.
Šiuo metu Santaros klinikų COVID-19 pirmajame skyriuje keliomis pamainomis dirba daugiau nei pusšimtis žmonių. Pamainoje būna apie 10 įvairius darbus atliekančių darbuotojų.
Standartinę skyriaus komandą sudaro gydytojai, gydytojai rezidentai, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir valytojai. Neseniai sulaukta ir medicinos studentų savanorių pagalbos.
Stacionare gydomiems pacientams įprastai skiriama ligos simptomus slopinančių, krešumą mažinančių vaistų ir preparatų nuo uždegimo. Prireikus skiriama papildomo deguonies, antivirusinių vaistų, deksametazono bei antibiotikų.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centre taikomos pacientų izoliavimo priemonės. Norint patekti į skyrių, kuriame gydomi COVID-19 infekcija sergantys asmenys, tenka pereiti per keletą elektroninės saugumo sistemos užkardų. Pacientai negali išeiti iš palatos, nes kiekviena palata turi savo elektroninę spyną. Į palatos vidų gali patekti tik darbuotojai, turintys specialią kortelę. Centrą taip pat saugo ir apsaugininkai.
Stacionaraus gydymo skyriuje pacientas praleidžia apie 11 dienų.
Patys sudėtingiausi ir sunkiausi COVID-19 sergantys pacientai gydomi atskirame Santaros klinikų padalinyje – Anesteziologijos intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Sutrumpintai jis vadinamas tiesiog pirmuoju reanimacijos skyriumi.
Santaros klinikų pirmajame reanimacijos skyriuje šiuo metu yra 22 vietos, kuriose gydoma beveik 20 ypač sunkių pacientų. Jeigu situacija blogės, skyrius gali būti praplėstas keliolika lovų. Tuomet galėtų būti gydomi 35 sunkūs ligoniai, kurie serga koronavirusu.
Pirmajame reanimacijos skyriuje dirba apie 90 įvairių sričių specialistų ir profesijų žmonių. Tai – gydytojai reanimatologai, rezidentai, slaugytojai, jų padėjėjai ir valytojai. Dieną pamainoje dirba apie 15 darbuotojų. Naktį šis skaičius būna mažesnis.
Prireikus į reanimacijos skyrių kviečiama kitų specialistų – fizinės reabilitacijos, endoskopijos, echoskopijos ir kt. Jie pagal poreikius suteikia pagalbą.
Reanimacijoje sunkūs ligoniai gydomi pasitelkus įvairią specialią techniką ir įrangą. Sergantys COVID-19 virusu susiduria su kvėpavimo sunkumais, todėl jiems taikoma deguonies terapija naudojant neinvazines priemones – per šalmą arba kaukę, taip pat didelio srauto deguonies terapija specialia aparatūra arba prijungus dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangą, o sunkiausiems ligoniams padeda ECMO aparatas – jis atlieka dirbtinę kraujotaką ir pavaduoja plaučius.
Jeigu ligonis sveiksta greitai, reanimacijoje išbūna iki savaitės. Esant komplikacijoms arba jei gydymas sudėtingesnis, šis laikotarpis gali trukti ir mėnesį.
Jeigu medikams ligonio vis dėlto nepavyksta išgelbėti, jo perdavimas artimiesiems vyksta pagal griežtą procedūrą. Siekiant išvengti viruso plitimo, mirusiojo kūnas įdedamas į specialų maišą.
Artimieji su mirusiuoju, kuris turi teigiamą COVID-19 virusą, negali atsisveikinti atvirame karste. Jis įprastai sudeginamas krematoriume.