„Darbai buvo vykdomi nesimetriškai, dėl ko ir galėjo kilti ši avarija. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo dvigubai mažesnis armatūros kiekis konstrukcijose, nei buvo numatyta tarybiniais laikais rengtame projekte.
Netinkamai buvo pildoma dokumentacija. O kai įvyko pati avarija, statybvietėje net nebuvo kvalifikuoto statybos vadovo“, – kalbėjo Statybos inspekcijos statybų skyriaus patarėja Gintarė Slušnienė.
Darbus vykdančios įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sako, kad pažeidimai yra žmogiška klaida.
„Tai yra žmogiška klaida, nes reikia pripažinti, kad patys sudėtingiausi etapai griovimo buvo praeiti jau – virš upės, kur yra žymiai sudėtingiau. Ir meteorologinės sąlygos ir atstumas nuo atramų... Gal ir atsipalaidavimas, kai lieka paskutinis etapas. Deja, tenka pripažinti, kad nepakankama, matyt, kontrolė buvo ir iš mūsų“, – kalbėjo jis.
Dėl atrastų pažeidimų Statybos inspekcija kreipsis į agentūrą, išduodančią licenzijas.
Pasak agentūros vadovo, įmonių, statančių tiltą gali laukti keli scenarijai. Vienas jų – licenzijų vykdyti veiklą stabdymas.
„Kai būna įspėjimas, žmogus yra įspėjamas ir tuo pasibaigia. Antra priemonė yra (licenzijos, aut. p.) stabdymas šešiems mėnesiams. Gali būti iš viso atimami neribotam laikui. Dažniausias yra įspėjimas ir stabdymas šešiems mėnesiams“, – kalbėjo Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis.
Kaune tilte griaunantis subrangovas jau anksčiau buvo patekęs į licencijavimo agentūros akiratį, bet jie nubausti nebuvo.
„Neprašė taikyti jokių poveikio priemonių subrangovui“, – sakė Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas A. Vaičiulis.
Tilto griovimo ir statybos darbų užsakovė – Automobilių kelių direkcija sako, kad išvadas dar vertins.
„Mes iš savo pusės irgi pasižiūrėsime, ar čia kažkas tokio, kas keistų situaciją iš esmės“, – kalbėjo Automobilių kelių direkcijos direktoriaus patarėjas Remigijus Lipkevičius.
Po atrastų pažeidimų ir neatitikimų kilo klausimų ir dėl likusio antrojo tilto būklės, kuris buvo statytas tuo pačiu metu kaip ir nugriuvęs – ar jame armatūros kiekis yra pakankamas ir ar tiltą naudoti yra saugu.
Šiam tiltui, kuriuo vieninteliu vyksta milžiniškas mašinų srautas iš Klaipėdos Vilniaus link tenka visas krūvis.
„Po šitų pamokų, kurias teko išmokti šiais metais, gal reikės tyrimus samdyti, kad šituos dalykus pasitikrintume“, – sakė Automobilių kelių direkcijos direktoriaus patarėjas R. Lipkevičius.
Visgi, baudų statytojai neišvengs. Statybos vadovams bauda siekia iki 1000 eurų, o rangos įmonėms gali tekti sumokėti iki 7 tūkst. eurų baudą.
Dėl tilto griūties statybos darbų terminas nepailgėjo, tiltą planuojama baigti kitų metų pabaigoje.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: