Sprendimo numatyti šiuos pinigus kovą pradėtai statyti bažnyčiai perskirstant savivaldybės biudžetą nepalaikė nei valdantieji liberalai, nei socialdemokratai, tačiau balsų paramai skirti pakako: tam pritarė opozicinė Lietuvos Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir visi balsavę konservatoriai.
Sprendimą dėl paramos Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlęs Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mykolas Majauskas BNS priminė, kad įsipareigojimą skirti bažnyčiai paramą taryba buvo priėmusi dar pavasarį protokoliniu sprendimu, kurį teikė Artūro Zuoko vadovaujami LLS (liberalai).
Jis sako palaikantis įvairias dvasinės, psichologinės ir emocinės pagalbos formas žmonėms, kurie patenka į krizines situacijas, o bažnyčia yra viena tokių.
„Taip jau yra, kad vieni žmonės remiasi artimaisiais, tie kurie negali, kreipiasi į pagalbos linijas, treti kreipiasi pagalbos į poliklinikas, kreipiasi į psichologus. Dar kiti eina į bažnyčią ir ten atgauna jėgas (...). Tai yra unikalus atvejis, kai statoma nauja bažnyčia, tad tai yra svarbus žingsnis pačios bažnyčios bendruomenei“, - BNS sakė M. Majauskas.
Anot jo, parama anksčiau skirta Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai, politikas sako nematantis problemos remti ir kitas religines bendruomenes.
Tarybos posėdyje šis klausimas sulaukė itin audringų reakcijų ypač dėl ankstesnių Biudžeto ir finansų komiteto raginimų taupyti trūkstant lėšų biudžete.
„Nereikia žiūrėti į maldos namus vien tik religiniu požiūriu, nes tai yra bendruomeninis centras, vyksta aibė įvairių veiklų ir veikų: vaikų dienos užėmimo centrai ir visa kita. Kas nevaikštote, (...) pasidomėkite, kokie svarbūs tai yra centrai vietos bendruomenėms“, - kalbėjo LLS (liberalų) vadovas A. Zuokas.
Liberalai siūlė sprendimą atidėti bei skirti pinigus iš 2017-ųjų biudžeto.
„Kažkoks jausmas, kad kažkas nori nusipirkti indulgencijas už savo praėjusius „griekus“ skirdamas tuos 50 tūkstančių“ , - replikavo liberalas Vidmantas Martikonis.
„Dėl indulgencijos, tai norėčiau pasakyti, kad galite priminti Antanui Guogai, kuris žadėjo ir kuris pasirašė dokumentą, kad skirs 10 tūkst. eurų bažnyčiai ir kuris, man atrodo, skyrė tik 5 tūkst. Priminkite jam, kad indulgencija nėra išpirkta“, - liberalams repliką metė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Gžegožas Saksonas.
Perskaitęs šį G. Saksono teiginį, Antanas Guoga išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad pateikta klaidinga informacija. „Norėčiau informuoti, kad šiai bažnyčiai jau skyriau 80 tūkst. eurų ir ketinu ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus dėl susitartos 100 tūkst. eurų sumos.“
Pasak A.Guogos, daugiau nei prieš metus kunigui Ričardui Doveikai jis buvo pažadėjęs padėti kunigo inicijuojamame projekte – Šv. Juozapo bažnyčios Pilaitėje statybose. Po susitarimo ir galutinių bažnyčios statybos darbų patvirtinimo, Antano Guogos paramos fondas skyrė lėšų Šv. Juozapo bažnyčios pamatų liejimui. Dėl šaltojo sezono šiuo metu darbai yra sustoję.
„Manau, kad mes tokiais sprendimais atidarome pandoros skrynią. Tai reiškia, kad visos konfesijos, visos geros bendruomeninės visuomeninės iniciatyvos, norėdamos Vilniuje ką nors pasistatyti, turės visą teisę kreiptis lėšų ir nemažų lėšų, visiškai neklausdamos, reikia to ar nereikia, efektyvu ar neefektyvu, gali pačios, ar reikia miestiečių pagalbos (...). Padvelkė gilia senove ir dėl to tenka labai apgailestauti“, - pareiškė liberalas Vaidotas Ilgius.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas BNS sako, kad tikėjimas yra individuali žmogaus teisė ir laisvė, todėl negali būti prilyginama viešajam gėriui ir finansuojama viešaisiais pinigais, nes „tokiu būdu religija yra primetama ir likusiai visuomenės daliai, kuri nesirinko tikėjimo“.
„Mano galva, buvo priimtas neteisingas sprendimas formuojantis labai negerą precedentą“, - BNS sakė G. Paluckas.
Anot „Lietuvos sąrašo“ vadovo Dariaus Kuolio, taryba šiemet jau parėmė katalikų bažnyčią - skyrė pinigų Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų remontui.
„Gal iš 2016 metų to motinai bažnyčiai pakaktų, o svarstydami 2017-ųjų metų biudžetą mes galėtumėme apsispręsti“, - teigė D. Kuolys.
„Ne bažnyčią remiame, bet remiame tuos žmones, kurie ten gyvena“, - posėdyje palaikymą paramai išreiškė konservatorė Violeta Podolskaitė.
Šv.Juozapo bažnyčia Vilniaus Pilaitės mikrorajone pradėta statyti kovą. Šventovės statybų iniciatorius Vilniaus šv. Juozapo (Pilaitės) parapijos klebonas Ričardas Doveika sako, kad idėja atsirado maždaug prieš penkiolika metų, pašventinus koplyčią, kurioje šiuo metu renkasi parapijos tikintieji. Naujojoje šventovėje didelį dėmesį planuojama skirti neįgaliųjų poreikiams ir įrengti šeimai skirtas koplyčias.