Seni automobiliai miestų centruose nebebus pageidaujami. Susisiekimo ministerija rekomenduoja, kad jau kitais metais savivaldybės nustatytų zonas, kuriuose iki 2000–ųjų metų pagaminti automobiliai, arba nevažinėtų, arba už tai susimokėtų.
„Iš kai kurių savivaldybių jau girdime, gal jos pasidarys apskritai visą miestą kaip mažos taršos zoną. Tai reiškia, kad pačioms taršiausioms transporto priemonėms bus ribojamas patekimas į miestelį“, – LNK sakė susisiekimo ministerijos specialistas Kęstutis Vanagas.
Savivaldybių asociacija nesupranta – kodėl tokias mažos taršos zonas reikia nustatyti visiems. Esą, mažiems miestams tai nėra aktualu.
„Aktualiausia didmiesčiams ir kurortams, kur didžiausias srautas ir turbūt daugiausiai transporto priemonių yra. Išreikštiems miestams su senamiesčiais, ir konkrečiais miesto centrais. Nes yra žiedinių savivaldybių, kurios neturi labai aiškiai išreikšto centro“, – LNK teigė Savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Panevėžys kol kas neapsisprendė, kurios miesto zonos galėtų būti labiau švaresnės. O panevėžiečiai įsitikinę, kas senas automobilis – nebūtinai taršus. Todėl manyti, kad iki 2000–ųjų metų pagamintos mašinos mažiau ekologiškos – esą nepagrįsta ir neprotinga.
„Reiki gi prižiūrėti labai gerai“, – kalbėjo vienas panevėžietis.
Kitas Panevėžio rajono gyventojo „Volvo“ automobiliui – 30 metų. Savininko klausimas – kodėl jai turėtų būti uždrausta važiuoti.
„Gal jis tiek atsilieka nuo dizaino. Tarša – jis dujomis kūrenamas, o čia mažiausiai CO2“, – tikino jis.
Žmogus pritaria gamtos saugojimui, bet pasigenda sveiko vertinimo.
„Aš esu inžinierius, todėl žinau, kad turi visos sistemos gerai veikti. Tada jis ir mažiausiai terš. O jeigu ir naujesnis automobilis, jeigu jis nėra sureguliuotas, jis vis tiek terš“, – teigė jis.
Senais automobiliais daugiausiai važinėja vyresni žmonės. Jeigu bus uždrausta jiems važiuoti, kur jie nori, arba papildomai apmokestins, su mašina pensininkams teks atsisveikinti.
Panevėžiečiams pritaria ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
„Įkalkime mokestį žmogui, atvažiavusiam diedukui iš kaimo, kuris atvažiuoja nusipirkti vaistų. Jis turės privažiuoti prie Širvintų, tai jis turės išlipti arba susimokėti mokestį, ir su lazdele ateiti iki vaistinės ar poliklinikos? Apie ką kalba eina?“ – klausimus kėlė Širvintų merė.
Susisiekimo ministerija tikina, kad taršiausias vietas nustatinės pačios savivaldybės.
„Patys miestai turės įsivertinti savo taršiausias vietas. Ir tai nebūtinai yra pagrindinė miesto gatvė, tai gali būti ir kažkokia pramoninė teritorija. Ir galima rasti būdų tam tikrų, ir, tarkime, privažiavimai prie ligoninių, kitų institucijų – tiesiog nepatektų į tas mažos taršos zonas“, – teigė ministerijos atstovas K. Vanagas.
Šiaulių meras Artūras Visockas taip pat nesupranta ministerijos rekomendacijų. Be to, jo mieste esą yra taršiausias ne miesto centras, o magistralinės gatvės.
„Negalės gi taip būti, kad ten vien elektromobiliai važiuos, kai kalba eina apie magistralines gatves. Tam ji ir yra magistraline, kad ja važiuoja daug automobilių. Todėl būtų utopija galvoti, kad uždraudus vieną ar kitą senesnį automobilį, išsispręstų šis klausimas“, – sakė jis.
Jonavos meras M. Sinkevičius teigė, kad pasiūlymas turi būti subalansuotas.
„Ne tik ribokime, ne tik nustatykime zonas, apmokestinkime taršą, bet ir galvokime, ką keisti visuomeniniame transporte, gal gatves išlaisvinti nuo spūsčių“, – ragino jis.
„Susisiekimo ministerija turėtų labiau rūpintis ne kažkokiais mokesčiais, o kelių sutvarkymų ir žvyrkelių programos įgyvendinimu. Pirmiausia regionuose reikia išasfaltuoti kelius“, – kalbėjo Širvintų merė.
Sostinėje taršių automobilių problema – aktuali. Esą į Vilnių kiekvieną diena iš išorės atvažiuoja apie pusantro šimto tūkstančių automobilių. Ir iš jų taršių tikrai pasitaiko. Mažos taršos zona greičiausiai būtų įvesta centre, senamiestyje.
„Viena galimybė – riboti transporto priemonių kiekį, patenkantį į tą zoną. O kita galimybė – riboti transporto priemonių, įvažiuojančių į tą zoną, pagal charakteristikas, arba kažkokius reikalavimus“, – LNK sakė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas.
Kiti ekspertai svarsto, kad tokios zonos mieste atsiradimas daug kainuotų.
„Kaip bus tai kontroliuojama? Ar vairuotojai turės pirkti kažkokias vinjetes vadinamas ir klijuoti ant lango, kur neva kažkokios kameros galėtų jas nuskenuoti, ar automobiliai bus atpažįstami pagal numerius. Tai yra ir investicijų klausimas, nes reikės kažkokios infrastruktūros, tam reikės pasiruošti“, – svarstė ekspertas Matas Buzelis.
Iš daugiau nei pusantro milijono registruotų automobilių net 350 tūkstančių yra 2000–ųjų metų gamybos ir senesni.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: