Valdžios atstovai sako, kad griežtesnė administracinė ir baudžiamoji atsakomybė sankcijos atgrasys nuo pažeidimų.
Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.
Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.
Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Teisingumo ministerija tikina, kad dabar įtvirtintos sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes, potencialiai netgi sunkius sveikatos sutrikdymus, ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.
Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad griežtindama bausmes valdžia tik imituoja problemų sprendimą.
„Tokia simbolinė įstatymų leidyba yra problemų sprendimo imitavimas, ji iškreipia visą sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčiama žinia elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją ir iššaukti dar sunkiau suvaldomus procesus, pavieniams asmenims naujosios didesnės sankcijos skaudžiai ir neproporcingai kals per galvą, o bendra situacija nuo to nepasikeis“, – BNS sakė kriminologas Gintautas Sakalauskas.
„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė“, – teigė jis.
G. Sakalauskas pabrėžė, kad niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų, o jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos ir solidarumo.
„Viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti“, – sakė kriminologas.