Dar labiau žmonės sutriko sužinoję, kad užuot nubaudusi paklydusį kunigą, Lietuvos stačiatikių vyresnybė jį paaukštino – perkėlė į Vilnių.
„Arkivyskupui buvo pateikta daugybė įrodymų, tačiau šis tik davė įspėjimą kunigui, kuris viešai gyveno su savo vaikais ir kita moterimi. Visiškai atvirai viskas vyko“, – piktinosi asmuo, apie įvykį pranešęs DELFI.
Sprendimą paviešinti problemas stačiatikių bendruomenėje parapijiečių atstovas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma, aiškino tuo, kad bažnyčios vyresnybė taikstosi su netinkamu kunigo elgesiu, nors gerai žino problemą.
Celibatas – neprivalomas
„Pagal bažnyčios kanonus stačiatikių kunigams galima vesti. Jis buvo ir tebėra vedęs, nes skyrybos negalimos. Kas nutiko šeimoje, kad žmona su vaikais grįžo gyventi į savo gimtinę, žmonės tiksliai nežino. Sklido kalbos, neva jis dar su žmona gyvendamas turėjo kitą moterį, tad sutuoktinė neapsikentė ir grįžo į Rusiją“, – DELFI pasakojo parapijiečiai.
Jų manymu, dėl kunigo ryšių su ta mergina turėjo būti sustabdytas jo darbas arba laikinai, arba visam laikui, tačiau įvyko tik perkėlimas į kitą parapiją.
DELFI lankėsi parapijiečių nurodytoje cerkvėje ir gavo patvirtinimą, kad prieš kelias savaites į parapiją iš tiesų buvo atkeltas minėtas kunigas. Susitikti su juo pačiu nepavyko. Susiskambinti taip pat ne. Į Feisbuke savo paskyrą turintį dvasininką kreipėmės laišku, tačiau kunigas į jį neatsakė, nors klausimus matė. Po savaitės dar kartą paprašėme išsakyti savo poziciją, tačiau atsakymo nesulaukėme.
Prisistatinėjo IT specialistu
„Tai buvo pradžia, kaip sužinojome apie keistą kunigo gyvenimo būdą. Po kiek laiko parapijiečiai pradėjo mieste matyti su ta pačia mergina. Prekybos centruose, vaikštant gatvėmis, parkuose, kavinėse. Pradėjo sklisti kalbos, po kurio laiko paaiškėjo, kad ji jau ir gyvena su juo. Ne kartą teko matyti kartu besivažinėjančius motociklu. Mes tai, žinoma, vertiname neigiamai“, – sakė DELFI pašnekovas.
Ką apie tai mano Lietuvos stačiatikių kurija?
Dėl komentaro DELFI kreipėsi į Lietuvos stačiatikių kuriją, tačiau jos atstovas į klausimus neatsakė, griežtai nesutiko net būti įvardijamas. Po ilgo pokalbio nepavyko pasiekti susitarimo dėl jo citavimo.
Pagal Stačiatikių bažnyčios tvarką, jei kunigas nėra vienuolis, jis yra laisvas rinktis ar nesirinkti celibatą. Jei stačiatikių kunigas nusprendžia vesti, tai privalo padaryti iki subdiakonato šventimų. Pagal Bažnyčios kanonus, antra santuoka negalima net tuo atveju, jei diakonas ar kunigas lieka našlys. Tokiu atveju dvasininkas privalo laikytis celibato, gali duoti vienuoliškus įžadus.
Kaip akcentavo DELFI konsultavęs teisininkas, būdamas Bažnyčios tarnu, kunigas privalo laikytis bažnytinės teisės ir Bažnyčios skleidžiamo mokymo. Jeigu kunigas sąmoningai jo nesilaiko ir už tai nėra realiai nubaudžiamas, tai yra nihilizmas ir labai dviprasmiška Bažnyčios hierarchų pozicija – kunigui, pasirodo, leistina tai, kas neleistina eiliniam tikinčiajam.
Priklauso Maskvos patriarchatui
Šiuo metu Vilniaus ir Lietuvos vyskupija yra Maskvos patriarchato dalis. Šiam patriarchatui autokefaliją 1589 m. suteikė Konstantinopolio patriarchas.
Lietuvoje yra daugiau nei 55 cerkvės. Didžiausias krikščionių ortodoksų tikėjimo centras Lietuvoje – Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno bažnyčia, kurioje palaidoti šventųjų Vilniaus kankinių palaikai.
Istoriškai ortodoksų krikščionybė Lietuvą pasiekė daug anksčiau, nei katalikybė. Iki unitų paplitimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), ortodoksinė krikščionybė buvo populiariausia religija, o senoji bažnytinė slavų kalba ir priėmus katalikybę liko viena iš oficialių LDK kalbų.
XII-XIII amžiuje nemažai lietuvių kunigaikščių buvo ortodoksai, tarp jų – vyriausias Mindaugo sūnus Vašelga, įsteigęs Laurušavo vienuolyną, Pskovo kunigaikštis Daumantas, kuris Ortodoksų Bažnyčioje pripažintas šventuoju, taip pat Lietuvos Didysis Kunigaikštis Švarnas.