Meras padalino pažadų
Aplinkos apsaugos departamento specialistų teigimu, antrą kartą reikalauti žalos atlyginimo ir skirti baudą teisiškai nėra galimybių.
Šių metų sausio pradžioje kilo skandalas, kai visuomenininkai ir vietos gyventojai užfiksavo nukirstus medžius šalia Vilniuje, T. Ševčenkos g. 25, esančios statybvietės. Šioje vietoje statybas vykdo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė UAB „Rewo“.
Apie tai socialiniuose tinkluose informavę vilniečiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės ir paties mero R. Šimašiaus reakcija. Jie dėstė, kad savivaldybė ir jos vadovai nereaguoja į galimai daromus pažeidimus. O blogeris Skirmantas Malinauskas savo kanale paviešino siužetą, kuriame kėlė klausimą, ar iš viso statybos leidimai butams šioje vietoje galėjo būti išduoti.
Kilus pasipiktinimui meras R. Šimašius išreiškė didžiulį susirūpinimą savo Feisbuko paskyroje. Sausio 11 d. jis informavo apie savivaldybės priimtus sprendimus.
„Neregėtas įžūlumas - gavau informaciją, kad vystytojas „Rewo“ projekte „Skvero namai”, Ševčenkos g., nelegaliai iškirto greta jų sklypo augusius kelis brandžius medžius: tuopą, beržą, kaštoną.
Nežinau, ką galvojo įmonė iškirsdama medžius netgi ne savo sklype, bet jai tai nesibaigs gerai. Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje.
Papildymas 2: Suskaičiavome padarytą žalą dėl nupjautų trijų medžių. Nacionaliniai teisės aktai šiuo atveju numato juokingai mažą 3006 eur žalą - tokia ir būtų išieškoma bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje, bet ne Vilniuje. Pagal mano inicijuotą ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą tvarką, Vilniaus miesto biologiniam turtui padaryta 117 359 eur žala (paprastasis kaštonas 51 cm skersmens – 31 591 eur, balzaminė tuopa 97 cm skersmens – 59915 eur, karpotasis beržas 42 cm skersmens – 25 942 eur). Aišku, ji niekada neatperka nupjautų medžių, ypač šalia gyvenantiems, bet jau adekvatesnė. Žinome, kad mūsų tvarka daliai vystytojų nepatinka ir jie ją bando ginčyti teismuose. Tikiuosi, tie ginčijimai nebus sėkmingi. Tikiuosi, kad ir nacionaliniai teisės aktai, kaip mes ir siūlėme, pasivys Vilniaus kartelę“, - anuomet rašė Vilniaus meras R. Šimašius.
Teisėsauga negavo prašymų pradėti tyrimą
Delfi pasidomėjo, kaip praėjus keliems mėnesiams nuo įvykdyto nusižengimo savivaldybei pavyko realizuoti mero duotus pažadus. Pasirodo, ne viskas taip paprasta kaip savo Feisbuko paskyroje pateikė meras.
Kaip rašė meras, savivaldybė esą vertino, ar šis svetimo turto sunaikinimas nesukelia ir baudžiamosios atsakomybės. Delfi susisiekus su Generaline prokuratūra šios atstovai teigė negavę nei mero, nei savivaldybės prašymų pradėti tyrimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorovskaja nurodė, kad policija dėl minėtame sklype nukirstų medžių buvo sulaukusi 3 pranešimų. Ir juos persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybei.
Policijos atstovė nenurodė, kad savivaldybė butų kreipusis į policiją su prašymu dėl nukirstų medžių pradėti tyrimą: „Pas mus tyrimas nebuvo pradėtas.“
Taigi, Baudžiamojo kodekso straipsniai šiuo konkrečiu atveju, panašu, nebuvo pritaikyti.
Įmonė nesutiko padengti savivaldybės paskaičiuotos žalos
Delfi susisiekus su savivaldybe jos poziciją perdavė vicemeras Tomas Gulbinas. Anot jo, savivaldybės įmonei „Rewo“ pateikta pretenzija siekia 117 tūkst. eurų. Ir iki šiol vystytojai pinigų nepervedė.
„Pagal šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje patvirtintus įkainius, bendrovei neteisėtai nukirtus medžius atlyginti žalą gamtai ir visuomenei kainuotų 117 359 Eur (51 cm skersmens paprastasis kaštonas – 31 591 Eur, 97 cm skersmens balzaminė tuopa – 59 915 Eur, 42 cm skersmens karpotasis beržas – 25 942 Eur).
Po įžūlaus medžių iškirtimo be leidimo š.m. sausio 13 d. Savivaldybė REWO pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo 117 359 Eur sumai. Ši pretenzija iki šiol nėra apmokėta.
Žala negali būti vertinama vien finansiškai, nes medis nėra baldas, kurį galima pakeisti kitu. Tokio dydžio medžių pasodinti neįmanoma, jiems užaugti reikia dešimtmečių. Natūralu ir žmogiška tikėtis, kad žalą gamtai padariusi įmonė atkurti reputaciją gali ne vien sumokėdama baudą, tačiau imdamasi papildomų veiksmų, ypač kai žalos gamtai ir visuomenei vien pinigais atlyginti neįmanoma. To savivaldybė natūraliai tikisi iš bet kurios socialiai atsakingos įmonės.
Su įmone REWO buvo prasidėjęs dialogas, įmonės atstovai žadėjo ne tik padengti teisės aktuose numatytus nuostolius, bet ir papildomai atlyginti žalą gyventojams, pasodindama želdynų aplinkinėse teritorijose ir taip bandydama atkurti savo reputaciją, tačiau vėliau dialogas nutrūko ir iki šiol jokių susitarimų nepasiekta.
Artimiausiu metu planuojame kreiptis teismą dėl bendrovės neatlygintos 117 359 Eur žalos gamtai ir visuomenei“, - dėstė vicemeras T. Gulbinas.
Nors Delfi klausė, ar savivaldybė su įmone yra suderinusi 1000 medžių pasodinimo aplinkybes, ką savo Feisbuko paskyroje buvo paminėjęs meras, atsakymo iš pirmo karto savivaldybė nepateikė.
Tačiau perklausus antrą kartą patikslino. „Savivaldybė derino REWO siūlomus papildomus darbus neprisirišant prie konkretaus medžių ar augalų kiekio, tačiau jokių susitarimų nepasiekta“, - teigė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.
Įmonė sumokėjo 2034 eurus
Kol mero R. Šimašiaus pažadas išsireikalauti iš įmonės saugiau nei 117 tūkst. eurų žalos ir 1000 naujų medžių pasodinimo nėra įvykdytas, „Rewo“ jau padengė Aplinkos apsaugos departamento paskaičiuotą žalą ir baudą. Tai Delfi patvirtino Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė.
Taip pat ji įvardijo, kiek konkrečiai bendrovei „Rewo“ kainavo šis pažeidimas: „Įmonei už neteisėtai nupjautus želdinius buvo pateikta pretenzija atlyginti žalą aplinkai. Įmonė gera valia sumokėjo apskaičiuotą žalą (2004 eurus) ir sumokėjo už administracinį nusižengimą pagal ANK 281 str. 1 dalį, t. y. 30 eurų.“
Taigi, iš viso 3 nukirsti medžiai Vilniaus centre įmonei kainavo 2034 eurus.
Patikrinę informaciją internetiniame įmonės puslapyje pamatėme, kad „Skvero namų“ projekte liko neparduoti vos keli butai. Štai buto, kurio dydis - 43,55 m2, kvadratinio metro kaina siekia 3719 Eur. Taigi, sudėjus įmonei paskaičiuotą žalą aplinkai ir baudą susidaro mažesnė suma nei vieno kvadratinio metro kaina.
Įmonė pažeidimą pripažino
Delfi susisiekė su UAB „Rewo“. Jos vadovas Edvinas Malevskis sutiko paaiškinti situaciją. Jis taip pat nurodė, kad dėl šio atvejo tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą nebuvo pradėtas.
„Visų pirma, norime priminti: šių metų sausio pradžioje sprendimas pašalinti tris šalia statybvietės augusius medžius buvo priimtas atsižvelgus į realią eksperto (arboristo) įvertintą situaciją. Medžiai dėl atlydžio ir prognozuoto škvalinio vėjo bet kurią akimirką galėjo išvirsti, taip sukeldami pavojų gyventojams, jų turtui, eismo dalyviams, statybvietei. Būdami atsakingi už saugumą statybos vietoje priėmėme sprendimą medžius pašalinti ir apie tai informavome Vilniaus miesto savivaldybę.
Iš prokuratūros atstovų prašymų pakomentuoti situaciją nesulaukėme. Esame gavę įstatymų nustatytą tvarka paskaičiuotą baudą už minėtų medžių nukirtimą, ją sumokėjome“, - nurodė E. Malevskis.
Žala apskaičiuojama tik pagal ministro patvirtintus įkainius
Taip pat su paklausimu kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Jos klausėme: jei savivaldybė pati gali skaičiuoti aplinkai padarytą žalą, kokiu teisės aktu ji tokiu atveju turėtų remtis?
Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė nurodė, kad įkainiai už aplinkai padarytą žalą yra nurodyti dokumente, patvirtiname aplinkos ministro. Būtent juo remiantis aplinkai padarytą žalą už 3 nukirstus medžius ir paskaičiavo Aplinkos apsaugos departamentas. Anot ministerijos, būtent šia metodika ir turi remtis savivaldybė.
„Želdynų įstatymas nustato, kad institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro tvirtinama Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Įstatymai neįgalioja savivaldybių tvirtinti kitokių žalos įvertinimo nuostatų“, - nurodė L. Pilkienė.
Aplinkos ministerija laikėsi pozicijos, kad fizinis ar juridinis asmuo negali būti 2 kartus baudžiamas už tą patį pažeidimą, o žala aplinkai turi būti skaičiuojama tik pagal aplinkos ministro patvirtintus įkainius.
„Administracinių nusižengimų kodekso 2 str. 5 d. nustato, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Kaip minėta, žala gali būti apskaičiuojama tik pagal aplinkos ministro patvirtintus įkainius“, - teigė L. Pilkienė.
Taigi, galima daryti prielaidą, kad savivaldybė šiuo metu bando antrą kartą išsireikalauti aplinkai padarytą žalą, nors įmonė ją jau yra padengusi.
J. Jasiūnienės dar kartą paprašėme patikslinti, ar savivaldybė gali pati savarankiškai greta Aplinkos apsaugos departamento skaičiuoti aplinkai padarytą žalą ir išsireikalauti iš įmonės, jei įmonė žalą, paskaičiuotą departamento, jau padengė.
Ji pateikė trumpą ir konkretų atsakymą: „Bauda ir žala skaičiuojama vieną kartą.“
Supainiojo žalą su bauda
Delfi kreipėsi į aplinkos apsaugą besispecializuojantį advokatą Robertą Klovą konsultacijos. Jis yra advokatų profesinės bendrijos „Greenlex“ partneris.
R. Klovas skeptiškai įvertino savivaldybės galimybes antrą kartą išsireikalauti žalos padengimą už tą patį pažeidimą.
Ir čia jis priminė savivaldybės patvirtintą žalos atlyginimo už pažeistus ir žuvusius želdinius apskaičiavimo metodiką, apie kurią savivaldybė pranešė savo 2021 04 15 išplatintame pranešime spaudai. Tiesa, savivaldybės pranešime patalpinta nuoroda į pačią metodiką neveikia.
Savivaldybės paprašius, metodiką ji atsiuntė. P. Vaitekėnas patikslino, kad 117359 Eur žala paskaičiuota remiantis „Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika“. Anot jo, ši metodika patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Tačiau advokatui kilo abejonių, kad savivaldybės patvirtintoje metodikoje naudojami kiti įkainiai nei tie, kuriuos patvirtino aplinkos ministras ir pagal kuriuos turėtų būti skaičiuojama žala.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės išplatintame pranešime akcentuojamas ne žalos atlyginimas, bet baudimas už padarytus nusižengimus. Ir čia jis atkreipė dėmesį į 3 pranešime minimas frazes: „Iki šiol savivaldybė neturėjo svertų bausti už medžiams padarytą žalą“; „Patirtis rodo, kad administracinės baudos vis dar stipriau nei moraliniai svertai motyvuoja priimti medžius tausojančius sprendimus“; „Kita vertus, adekvačios baudos leidžia kompensuoti patirtą žalą ne „medžiu už medį“, o didesniu mastu, ir greičiau kompensuoti praradimą. Kaip tik tam tikslui ir bus nukreipiamos baudos“.
Anot advokato, tai parodo, kad savivaldybė savo patvirtinta metodika siekia ne apskaičiuoti realią aplinkai padarytą žalą, bet nubausti. O tai, anot jo, prieštarauja galiojančiai teisei.
„Mes turėtume kalbėti apie metodiką, kurią nurodo savivaldybė. Iš jos pranešimo spaudai matyti, kad ji neva pasitvirtino metodiką, kuri staiga nustatė tokio dydžio žalą. Pranešime rašoma, kad iki šiol savivaldybė neturėjo svertų bausti už medžiams padarytą žalą. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad baudas skiria pareigūnai, bet savivaldybė išieškoti žalą galėdavo. Tai numato Želdynų įstatymas. Vicemeras Tomas Gulbinas pranešime džiaugiasi patvirtintąja metodika, kuri įveda naujas dideles sankcijas. Tačiau pranešime kalbama ne apie žalą, o kalbama apie baudas. Čia yra nonsensas. Bauda nukreipta ne į žalą, o į veiklos pavojingumą. Metodikos turinys yra akivaizdžiai ydingas ir prieštarauja įstatymui. Įstatymas įpareigoja Aplinkos ministeriją patvirtinti žalos metodiką“, - sakė teisininkas.
Jis laikėsi pozicijos, kad savivaldybė, patvirtindama savo naująją metodiką, supainiojo žalos ir baudos sąvokas ir dėl to ši tvarka neveiks.
„Žala yra adekvatus dalykas. Pavyzdžiui, jeigu aš autoįvykio metu įvažiavau į VW Golfą ir jį sumaitojau negrįžtamai, tai ko gero aš gausiu baudą už greičio viršijimą, neatsargų važiavimą ar pan. Tai bus administracinė bauda. Bauda yra nustatoma tik įstatymu. Ir tada aš turėsiu atlyginti žalą. Normalu, kad aš atlyginsiu Golfo dydžio žalą. Dabar mes turime situaciją, kai arba ministras, arba savivaldybė sako: bauda lieka bauda, kuri numatyta įstatymu, o aš patvirtinsiu metodiką, kad turėsi atlyginti tokią žalą, kuri lygi 3 Ferrari. Bet aš sakau: čia žala, aš galiu nupirkti naują Golfą. Sako: ne, tu mokėsi už tris Ferrari. Einam prie savivaldybės citatų: jie patys sako, kad tai yra baudos. Konstitucinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad bet kokios baudos gali būti nustatomos tik įstatymu. Nei vienas ministras, Vyriausybė ar juolab savivaldybė neturi įgaliojimų nustatyti baudų“, - dėstė teisininkas.
Siūlo didinti baudas Seime
Anot jo, šiuo atveju savivaldybė, nors ir turėdama gerų ketinimų, tačiau pasuko ne tuo keliu. R. Klovas laikėsi pozicijos, kad bausti neteisėtus medžių kirtėjus reikia ir tai reikia daryti griežčiau nei dabar. Tačiau tam reikia sukurti tinkamą instrumentą. O tinkamas instrumentas, anot jo, - baudų už tokią neteisėtą veiklą padidinimas Seime.
Tačiau, anot jo, politikai dažnai nutaria eiti lengvesniu keliu ir bando apeiti Seimą.
„Šitoj vietoj neretai politikai užsižaidžia, kai ne su tuo įrankiu kažkaip pabando išspręsti situaciją. Ko gero norai yra geri ir jie vedini gerų norų įvedė metodiką. Jie nori užkardyti kirtimą. Didžioji pagunda čia, kad tiek ministro, tiek savivaldybės teisės aktų priėmimo procedūra yra trumpa ir greita. Parengė, patvirtino ir sako, kad nuo šiol bus metodika. Jeigu jiems pasirodys per mažai, jie padvigubins. Tai jiems yra velniškai patrauklu. Šitoj vietoj jie ir paslysta. Metodika yra metodų visuma, kaip mes nustatom tikrąją žalą. Jei kalbam apie medžius, į žalos apskaičiavimo metodiką galėtų būti įtraukta sodinuko kaina, jo išauginimo iki tam tikro dydžio kaštai, priežiūros suma. Sukalkuliuojami visi realūs kaštai ir taip nustatoma reali žala. Jeigu savivaldybė ir ministerija norėtų užkardyti nelegalius miesto medžių kirtimus, turėtų rasti politinį sprendimą, susitarimą, nueiti į Seimą ir labai aiškiai pasakyti, kad keičiame Administracinių nusižengimų kodeksą.
Taip pat jis pateikė konkretų pasiūlymą, kaip būtų galima pažaboti vystytojų savivalę, kurios dabartinės baudos netramdo: „Savivaldybės paskaičiuota žala stambiam vystytojui gali būti per menka. Šitoje vietoje reikėtų elgtis išmintingai ir sureguliuoti. Galbūt vystytojui apskritai reikėtų uždrausti toje vietoje statyti, jeigu jis neteisėtai nukirto medžius. Tada jam nekiltų pagunda. Esant šiuolaikinėms technologijoms neįmanoma paslėpti tokio pažeidimo. Tačiau čia yra sudėtingesnis kelias: kažkas turi Seime inicijuoti, svarstyti, vystytojai lobins, kad to nebūtų, jie ten susiginčys. Tai yra sunku, bet tai yra demokratija ir apeiti šito proceso negalima.“
Klaida advokatas laiko ir savivaldybės bandymą antrą kartą išsiieškoti aplinkai padarytą žalą. Anot jo, vietoj to, kad savivaldybė gaištų laiką kurdama teisiškai ydingas metodikas, ji turėtų inicijuoti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo procedūras ir numatyti realias baudas.
„Antrą kartą bandyti išieškoti žalą būtų klaida ant klaidos, jeigu įmonė jau sumokėjo pagal ministro įsakymu patvirtintiną metodiką. Jeigu jau susimokėjo, aš dar skeptiškiau žiūrėčiau į pakartotinį išieškojimą. Reikia normalių atgrasančių sankcijų. Bet savivaldybė pasirinko ne tuos įrankius. Tam kartui parodyti, kad kažkas daroma – puiku. Bet tai neveikia. Čia tas pats kaip paimi pavargusį automobilį: aš jį užkūriau, garsiai burzgia, bet jis nevažiuos. Dūmų debesėlį duos, garsą duos, bet efekto nebus. Man gaila, kad leidžiam energiją ne ten, kur reiktų. Problema identifikuota, bet nueita ne tuo keliu. Kol paaiškės, kad tai neveikia, per tą laiką dar kas nors ką nors iškirs. Geriausia būtų registruoti įstatymo projektą. Vilniaus miesto vadovai turi tamprių ryšių Seime. Tai galėtų jais pasinaudoti pakeliant baudas“, - nurodė R. Klovas.
Po Delfi publikacijos – ketinimas kreiptis į teismą
Pirmadienį publikavus Delfi tekstą apie tai, kad mero R. Šimašiaus pažadui išreikalauti iš įmonės daugiau nei 117 tūkst. Eur žalos atlyginimo nebuvo lemta išsipildyti, savivaldybė išplatino pranešimą, kad dėl nukirstų medžių kreipsis į teismą.
Pateikiame savivaldybės išplatintą pranešimą: „Vilniaus savivaldybė šią savaitę kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdama, kad nekilnojamojo turto plėtotojas „Rewo“ būtų įpareigotas atlyginti nuostolius, kuriuos miestas ir bendruomenė patyrė dėl šios bendrovės neteisėtai nukirstų brandžių medžių.
Po įžūlaus medžių pašalinimo be leidimo su įmone buvo pradėtas dialogas. Iš pradžių įmonė žadėjo atlyginti žalą svaresniu nei baudos dydis finansiniu indėliu ir papildomais želdinimo darbais, tačiau vėliau dialogas nutrūko ir iki šiol jokių susitarimų nepasiekta.
Bendrovė „Rewo“, T. Ševčenkos gatvėje vystanti projektą „Skvero namai“, greta esančiame valstybiniame sklype savavališkai, neturėdama leidimo, nukirto tris brandžius medžius: tuopą, beržą ir kaštoną.
Pagal šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančius naujų medžių sodinimo, priežiūros ir susijusių darbų įkainius, bendrovei, neteisėtai nukirtusiai medžius, atlyginti žalą Vilniaus savivaldybei kainuotų 117 359 Eur (51 cm skersmens paprastasis kaštonas – 31 591 Eur, 97 cm skersmens balzaminė tuopa – 59 915 Eur, 42 cm skersmens karpotasis beržas – 25 942 Eur).“
Vis dėlto tiek Aplinkos ministerija ir jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas, tiek aplinkosaugoje besispecializuojantis advokatas R. Klovas skeptiškai vertina savivaldybės galimybes laimėti teismo procesą, nes antrą kartą išsireikalauti žalos atlyginimą už tą patį pažeidimą nėra įmanoma. Kaip jau rašėme, įmonė jau apmokėjo aplinkosaugininkų jai paskaičiuotą 2004 Eur žalą aplinkai ir skirtą 30 Eur baudą.