Tačiau Dovydas sulaukė ir geradarių paramos, kuriems dėkodamas graudinosi. Penktadienį artritu sergantis dvidešimtmetis šiaulietis vyks į Vilnių ir pradės rimtai gydytis.
Jis nėra našlaitis ar iš alkoholikų šeimos. Turi mamą ir tėtį, tačiau su pastaruoju ryšiai seniai nutrūkę, o mama gyvena Alytuje su kita šeima, ieško darbo, slaugo vėžiu sergančią močiutę ir augina penkiametį sūnų.
Kaip kelis kartus pakartojo Dovydas, jam gaila mamos ir jei apsigydęs sveikatą jis pradės dirbti, būtinai siųs mamai pinigų, nes „ji šventas žmogus, o taip vargsta“.
„Dėl sveikatos dabar man labai padeda moteris, kuri po straipsnio DELFI paskambino ir pataria, į ką kreiptis, kokių dokumentų reikia. Ji pasitiks mane Vilniuje, palydės pas daktarą, kuris – geriausias Santariškėse. Labai dėkingas esu jai už paramą, kad padės man, nes sveikata – svarbiausia. Nenoriu tapti invalidu ir dar viena našta savo mamai“, - kalbėjo Dovydas.
Kaip stiprinti organizmą sergant artritu, vaikinui pataria Norvegijoje gyvenantis natūralaus gydymosi specialistas. „Geriu ryklio taukų, naudoju tepalus, kad mažiau rankos skaudėtų. Bet vis viena ryte reikia valandos, kol išsijudinu – sustingę rankų sąnariai ir skausmas pradėjo eiti link nugaros“, – pasiguodė jaunuolis.
553 numeriu įrašė į eilę socialiniam būstui
Po publikacijos apie jį, Šiaulių savivaldybė įrašė Dovydą į eilę socialiniam būstui gauti, tik tiek, kad vaikinas joje 553-as.
Paklaustas apie darbą, Dovydas prisipažino nuo darbdavių nuslėpęs ligą ir dėl to sulaukęs priekaištų. „Tačiau ką man daryti reikėjo? Jei pasakyčiau, kuo sergu, jos darbdavys nepriimtų. Po straipsnio nuėjau pas įmonės personalo direktorę pasikalbėti, ji mane suprato, palinkėjo viso ko geriausio. Nieko blogo man nesakė, tik kad reikės ieškotis kito darbo pagal savo sveikatos būklę“, – pasakojo vaikinas.
DELFI susisiekė ir su Dovydo darbdaviais. Nenorėjusi minėti įmonės ir savo vardo, vadovė neslėpė, jog paviešintas darbuotojo pasakojimas apie darbo sąlygas ir užmokestį ją papiktino, kaip ir antraštė, kad atidavus visus mokesčius vaikinui lieka 20 eurų per mėnesį.
Pasak darbdavės, jų įmonėje vos keli žmonės dirba už minimumą ir jei tik įmanoma, darbuotojams mokama daugiau. Dovydui daugiau mokėti nebuvo kaip, nes jis dirbo ne visas dienas per savaitę, mokėsi, turėjo skolų, problemų, kurių DELFI pašnekovė nenorėjo atskleisti. „Galvosime, ką daryti“, - sakė direktorė, tiesiai neatsakydama į klausimą, ar paliks vaikiną darbe ir pabrėždama, kad Dovydas – iš žmonių, kuriam reikia duoti ne žuvį, o meškerę.
Šlifuoti, beicuoti, amoniakuoti lentas Dovydui sekėsi sunkiai. „Gal ir nebuvau tinkamas darbuotojas, nors po teksto pasirodymo mane pasitiko kaip apsimetėlį. Pats nuėjau pas personalo vadovę ir pasakiau, kad išeisiu, nes noriu sveikatą susitvarkyt, kad nereikėtų atsisėsti į invalido vežimėlį“, – sakė vaikinas.
Dėkojo geradariams ir graudinosi
Kalbėdamas apie jam padėjusius žmones, Dovydas susigraudino: „Labiausiai man širdį suvirpino Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių gerumas. Visiems esu labai dėkingas. Ypač fondo vadovui Algimantui Patackui, kuriam bet kada galiu paskambinti, jei problema. Galima sakyti, tikrą tėvą man atstoja Žydrūnas iš Naisių, kuris padeda man stotis ant kojų – kai būdavo sunku, duodavo man pinigų, sumokėdavo mokesčius, nupirkdavo valgyti. Labai pablogėjo sveikata ir gal ne visiems spėjau padėkoti, skirti laiko nuoširdžiai pabendrauti, bet esu labai labai dėkingas už paramą ir palaikymą“, – sakė jis.
Viešumas vaikinui atsisuko ir tamsiąja savo puse. Sulaukė nemalonių žinučių, gavo kelias grasinančias: „Pamatysiu tave mieste – išjungsiu“, „Tau ant nugaros – taikinys. Mes visi stebim, ką darai, kur eini “ ir pan.
„Daug kas mane smerkė, bet yra suprantančių, atjaučiančių ir padedančių. Tiesiai šviesiai sakant, dabar jau turiu iš ko normaliai pavalgyti, susitvarkiau buitį. Kai pagerės sveikata, pradėsiu ieškoti darbo“, – sakė šiaulietis.
Vien per fondą paaukojo 1000 eurų
Fondo „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems vadovo Algimanto Patacko teigimu, vien per fondą Dovydui geradariai paaukojo apie 1000 eurų. „Grynais ir visos sumos jam neduodame, sumokame už kambarį, komunalinius patarnavimus, pervedėme pinigų už medžiagas būsto remontui ir pan.“, - vardijo A. Patackas.
Talentą piešti turinčiam jaunuoliui fondas parūpino darbo priemonių, sumokėjo už anglų kalbos kursus, kuriuos Dovydas lankys keturis mėnesius.
„Ne visus pinigus išleidome, dalį laikome rezerve, kad ilgesniam laikui užtektų. Maisto kiekvieną savaitę Dovydui nuperka verslininkas Marius Petrauskas. Tačiau, kaip sužinojau, po straipsnio Dovydą dėl sveikatos išmetė iš darbo. Tai – nuostolis“, – pripažino fondo vadovas. Kita vertus, liepos mėnesį rengiamo tatuiruočių festivalio organizatoriai piešėjui siūlė pardavinėti savo darbus, užsienio lietuviai parūpino vaistų, kurie yra labai brangūs, kiti siuntė drabužių, baldų, o viena įmonė atvežė šaldytuvą.
Pasak A. Patacko, neduoti Dovydui grynų pinigų patarė ir buvusi Dovydo auklėtoja Janina, tad fondas apmoka tik sąskaitas. Dalis į fondą ir tiesiog DELFI rašiusių ar skambinusių asmenų jaunuolį norėjo paremti asmeniškai.
Kaip rašėme, Dovydas sirgdamas artritu iki Velykų dirbo medienos gaminių įmonėje, tačiau sumokėjus už nuomojamą kambarį ir mokesčius, jam pragyvenimui iš algos liko 20 eurų. Mėnesiui. Pasak vaikino, kai nuo mažens augi be tėvo, taip ir gaunasi: „Be tėvo gyventi mums tikrai buvo labai sunku ir vargas. Mama kiek galėjo iš paskutiniųjų stengėsi, ir į darbą mane su broliu vedžiojosi, ir miegodavom kartais Šiaulių gimdymo namuose, kur ji dirbdavo“, – pasakojo vaikinas.
Dėl silpnos sveikatos Dovydas Šiaulių logopedinę mokyklą pradėjo lankyti tik aštuonerių, praleido nemažai laiko ligoninėse, tad šiemet vakarinėje mokykloje baigs tik 11 klasę.