„Dabar mes lyg sustojome dugne ir staiga stovime“, – taip apie Lietuvos demografiją kalba profesorė. O Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo būklės apžvalgoje 2018 pabrėžė, kad Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajonų savivaldybėse vaikų sumažėjo daugiau nei penktadaliu.
„Tai geros žinios Lietuvai, ar blogos?“ – laidoje „DELFI Diena“ VDU profesorės V. Stankūnienės paklausė laidos vedėjas Arnas Mazėtis.
„Tokios, kokios yra. Kitokių negali būti, nes gimstamumas jau praktiškai ketvirtį amžiaus mažėjo, – teigė V. Stankūnienė. – Akivaizdu, vaikų skaičius mažėja. Ir aišku, mažėja mažuosiuose rajonuose, mažesniuose miestuose, o didesniuose miestuose vaikų dar telkiasi.“
V. Stankūnienė įvardijo, kad didesniuose miestuose vaikų daugiau ne dėl didesnio gimstamumo, o todėl, kad jaunesnė populiacija, daugiau šeimų, prisideda ir atvykstantys iš mažesnių regionų. „Tai natūralus procesas“, – teigė V. Stankūnienė.
„Tai ar galima sakyti, kad viską šiek tiek dramatizuojame?“ – viešnios paklausė A. Mazėtis.
„Jei demografiniu požiūriu, vis dėl to turiu dramatizuoti. Iš tiesų ilgai blogėjusi demografinė situacija, drįstu sakyti, nepagerėjo“, – teigė V. Stankūnienė ir priminė, kad kurį laiką Lietuvos demografinė padėtis buvo rekordiškai blogiausia ne tik Europoje, ji buvo matoma ir pasaulio mastu.
„Dabar mes lyg sustojome dugne ir staiga stovime. Rugpjūčio mėnesį net gyventojų skaičius nesumažėjo pas mus. Bet turime žiūrėti, kodėl“, – kalbėjo profesorė.
Vis dėlto profesorė pasidžiaugė, kad jau dešimtmetį mažėja mirtingumas. „Pagal vyrų mirtingumą, buvome paskutinėje vietoje Europoje“, – įvardijo profesorė ir pabrėžė, kad ši statistika kinta ir tai ji vadina „nacionaliniu džiaugsmu“.
Kitokia situacija matyti žvelgiant į gimstamumą. „Deja, gimstamumas svyruoja, svyruoja ir vėl mažėja, – teigė V. Stankūnienė. – Mes iš tiesų dugnas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nes mirtingumas ilgą laiką buvo didžiausias, ypač vyrų. Gimstamume taikome per vidurį. Pagal emigraciją... Išsiskiriame ypač didžiule emigracija.“
Profesorės teigimu, imigracija didėja, tačiau ji nėra grįžtamoji. „Ar tokia mūsų vizija? – klausė profesorė. – Bet į šį klausimą turėčiau atsakyti ne aš.“
Anot jos, itin didelė Lietuvos problema šiuo metu – mažas gimstamumas. „Vidutinis vaikų skaičius, kurį pagimdo moteris – 1,6. Kad nenyktume, reikia, kad būtų virš 2, – įvardijo profesorė. – Mes nykstame dėl gerokai per mažo gimstamumo.“
Ko reiktų imtis, kad gimstamumas pradėtų didėti? „Matau pastangas, bet matau nekompetencijas ir nesinaudojimą profesionaliomis žiniomis, – apie valdžios žingsnius kalbėjo V. Stankūnienė. – Yra geros patirtys, yra šalių, kurios atsigauna ir daro specialius sprendimus ir jie yra efektyvūs, bet mes iš esmės nesinaudojameg ta informacija.“
Profesorės teigimu, norint didinti gimstamumą reiktų didinti ne išmokas, o gerinti vaikų auginimo sąlygas. „Išmokos niekada nenupirko vaikų arba nupirko tiems, kuriems tos išmokos kažko vertos, – teigė V. Stankūnienė. – Yra tokios priemonės, kurios tikrai gerina rezultatą.“
Anot profesorės, svarbus visos priemonės, kurios leidžia šeimai derinti darbą ir vaikų auginimą. Kone svarbiausia – prieinamos ir įperkamos vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos įvairaus amžiaus vaikams.