Pasak D. Ražausko, ar poroms per antrąjį karantiną pavyks išlaikyti santykius galima atsakyti dvejopai: ir taip, ir ne.
„Psichologiniai tyrimai iš skirtingų šalių šiek tiek pateikia skirtingus duomenis, bet tikimybė, kad jeigu atlaikėme pirmą kartą karantiną kartu ir nesubyrėjome, o kai kurios šeimos iš mano praktikos netgi sustiprėjo, tuomet yra labai didelė tikimybė, kad ir antrą kartą taip įvyks.
Deja, nebūtinai ir nėra jokių garantijų. Kartais pirmas karantinas padarė kažkokius plyšius ar įtrūkimus, todėl antras šeimą ar porą gali jau pribaigti“, – sakė santykių ekspertas.
Paklaustas, ar blogesnės oro sąlygos, nei pavasarį, gali taip pat prisidėti prie santykių pabloginimo, pritarė tokiai minčiai.
„Gali būti ir taip pat yra mokslinių duomenų, kurie rodo, kad saulės, šilumos, šviesos kiekis tikrai gali turėti įtakos. Todėl iškart dauguma ekspertų, kad būtina sportuoti, būtina kuo dažniau, aišku, saugiau, su atstumais, būti gamtoje (…).
Judėti gryname ore, kuo daugiau sportuoti ir kuo daugiau bendrauti. Negalime gyvai susitikti, aplankyti giminių, draugų, bet reikia kuo dažniau paskambinti, kuo dažniau naudoti „Messenger“, „Skype“, ką tik nori, kad turėtum su kuo išsikalbėti, bendrauti.“
Jo teigimu, jeigu vien tik bendraujame ir vien tik kalbame poroje, tuomet daugeliui porų to bus per daug, taip galima tiesiog vienas kitą išvarginti.
„Reikia ir to pašalinio bendravimo, kurio šiuo metu gyvo nebus. Vadinasi, turėsime naudoti virtualias priemones.“
Pasiteiravus, kaip judėjimo apribojimą tarp savivaldybių turėtų sektis išverti skirtinguose miestuose gyvenančioms poroms, D. Ražauskas komentavo, kad nuotolinio bendravimo joms gali neužtekti.
„Nemažai duomenų rodo, kad atstumas nemažą dalį porų gali išskirti. Tai nėra nuosprendis, kad jeigu dabar turėsime savaitę arba dvi savaites arba pora mėnesių pabūti fiziškai nesusitikdami, jog tai mus sužlugdys.
Tačiau Lietuva yra migrantų kraštas, mes turime daug šeimų, kur vienas lieka dirbti arba prižiūrėti vaikus Lietuvoje, kitas išvažiuoja uždarbiauti į užsienį. Tikrai tarp klientų yra tokių, kurie dėl atstumo matosi kas mėnesį arba kas tris mėnesius, todėl juo išskiria atstumas, negalėjimas būti nuolat kartu, o kai kurias retas šeimas tai išsaugo.“
Vis dėlto, pridūrė jis, Lietuva ir taip nėra geroje demografinėje padėtyje, todėl gal valdžia galėjo padaryti išimtį tokioms poroms.
„Gimstamumas pas mus mažėja, naujų sukuriamų šeimų mažėja, žodžiu, esame nykstanti tauta. Kažkokias išimtis gal būtų galima padaryti poroms, kurios yra bent jau ilgesnį laiką kartu.“
Santykių eksperto paklausus, ką daryti dėl tų žmonių, kurie yra vis dar vieniši ir galbūt norėtų susirasti dabar antrąją pusę, jis sakė, kad tai yra komplikuotas klausimas.
„Jeigu dabar pradėsime naują pažintį arba eisime į naujus socialinius burbulus, mes galime prisidėti prie viruso platinimo. Iš tikrųjų, jeigu įmanoma ir žmogus jau ilgą laiką buvo vienišas, galbūt reikėtų nuo tų naujų pažinčių susilaikyti artimiausią mėnesį. Jeigu visi susiimsime, gal ta padėtis greičiau pagerės. Tačiau jeigu niekaip kitaip neįmanoma ir žmogus nori toje pačioje savivaldybėje susirasti antrąją pusę, dabar bus gerokai sunkiau.“
D. Ražausko nuomone, didžioji dalis tradicinių vietų ir aplinkybių šiuo metu atkrenta, todėl lieka tik virtuali erdvė.
„Vėl, ką rodo statistika ir tyrimai, dažniausiai virtualioje erdvėje tos pažintys baigiasi taip nestabiliai. Nedažnai virtualioje susikuria tos ilgalaikės poros. Ką darysi, turbūt esame tokioje padėtyje, kad turbūt reikės naudoti tuos socialinius tinklus susipažinti su naujais žmonėmis.
Ką pataria specialistai? Ieškoti bendraminčių grupių. Pavyzdžiui, jeigu mėgsti ar gamtą, ar sportą, ar meditaciją, tuomet yra daug didesnė tikimybė su kažkiek panašiomis vertybėmis ir požiūriu į pasaulį žmogumi tuos santykius ilgiau išlaikyti.“
Viską apibendrindamas ekspertas kartu gyvenančioms poroms palinkėjo sakyti vienas kitam daugiau komplimentų, rodyti didesnį dėmesį ir švelnumą. Taip pat suprasti, kad kai kuriems žmonėms, kai jie yra uždaryti ir apribota jų laisvė, vien nuo to gali susikaupti didesnė įtampa.