Tokią statistiką trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje pateikė Migracijos departamento Vidaus reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė.
Ji pažymėjo, kad kai kurie piliečiai pilietybės atsisako patys, bet didžiajai daliai Lietuvos pilietybė panaikinama gavus duomenų, kad jie tapo kitos valstybės piliečiais.
"Dažniausiai pilietybės netenkama tada, kai atsisakoma Lietuvos pilietybės arba įgyjama kitos valstybės pilietybė", - sakė Migracijos departamento atstovė.
"Nagrinėjant priežastis, dėl kurių atsisakoma pilietybės, didžioji dalis vyksta dėl to, kad asmuo pageidauja įgyti kitos valstybės pilietybę ir yra sąlyga, reikalaujanti atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Atsisakiusių pilietybės iš viso yra iki šimto asmenų, 2012 metais tokių asmenų buvo 26", - tvirtino D.Vežikauskaitė.
Tuo tarpu atvejų, kai Lietuvos pilietybė panaikinama (be atskiro prašymo - red.) tuo pagrindu, kad asmuo gavo kitos valstybės pilietybę, per metus būna apie 500-600 asmenų, 2012 metais tokių buvo 419.
Seimo ir PLB komisija trečiadienį aptarė dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus. Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.