Galimybė organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu būtų numatoma visomis išimtinėmis situacijomis – įvedus karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną.
Sprendimus dėl posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu esant šiai išimtinei situacijai ir kilus grėsmei Seimo veiklos nepertraukiamumui priimtų Seimo valdyba.
Pagal projektą, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, išimtiniais atvejais Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.
Siūloma numatyti, kad Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis.
Nuotoliniame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalėtų įgyvendinti asmeniškai.
Statuto pataisos numato, kad nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta: posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas, Seimo posėdžio eigos fiksavimas, Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas.
Taip pat planuojama užtikrinti Seimo narių, dalyvaujančių balsavime, papildomą tapatybės nustatymą registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu. Tai leistų įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu būtų aiškiai fiksuojama išreikštoji tikroji Seimo nario valia. Balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo siūloma numatyti ir papildomą tapatybės nustatymą Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.
Statuto pataisos numato, kad Respublikos prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio.
Pagal šiuo metu Seimo statute nustatytą taisyklę Seimo posėdžiai vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose.
Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo pirmininkas arba Seimo valdyba gali paskirti laikiną kitą posėdžių vietą. Taigi šiuose Seimo posėdžiuose Seimo nariai dalyvauja ir Seimo nario teises ir pareigas įgyvendina fiziškai. Seimo posėdžių organizavimas ir vykdymas nuotoliniu būdu Seimo statute nėra reglamentuotas.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus duomenimis, Europos Sąjungos valstybėse narėse parlamento posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu įteisintas septyniose valstybėse ir Europos Parlamente. Iš jų Estija, nors ir įteisinusi tokį posėdžių organizavimo būdą, jo nenaudoja.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, Estijoje parlamento narių tapatybei nustatyti naudojamas elektroninis parašas, o Europos Parlamente po balsavimo priimtus dokumentus parlamento nariai papildomai pasirašo elektroniniu parašu.
Statuto pataisų projektą parengė Seimo kanclerio 2020 lapkričio 9 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė.