Pasirašė parko direkcijos darbuotojas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai yra pavaldūs Lietuvos regioniniai ir nacionaliniai parkai, sužinojusi apie šį išduotą leidimą Trakų rajone, Aukštadvario regioninio parko valdomame Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
„Delfi“ atliekant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo skandalingas faktas: statybos leidimą savo parašu suderino Aukštadvario regioninio parko darbuotojas Benas Svinkūnas.
Draustinio teritorijoje S. Skardžiuvienei priklausantis sklypas yra reto grožio Vilkokšnio ežero pakrantėje. Šis sklypas iš tiesų didelis. Registrų centro duomenimis, jis apima 5,0901 ha.
Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše nurodyta, kad sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Be to, dalį sklypo sudaro ir miško žemė. Registrų centro duomenimis, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, – 0,9065 ha.
Remiantis Registrų centro informacija, sklypo savininkė turi paisyti tam tikrų ribojimų, nes dalis sklypo patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą ir vandens telkinio apsaugos zoną, dalis sklypo, kaip jau minėta, yra miško žemė. Taip pat visas sklypas patenka į draustinį. Būtent specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas gali labai stipriai apriboti statybų galimybes. Tačiau šiuo atveju tai nesutrukdė.
Reikia paminėti, kad šiame sklype statybos leidimas yra išduotas ir anksčiau. Kaip informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė, Trakų rajono savivaldybės administracija 2010-07-01 S. Skardžiuvienei išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo dokumentu statytojui suteikta teisė statyti vieną vieno buto gyvenamąjį pastatą žemės sklype, esančiame Trakų rajono Savaitiškių kaime.
Jeigu šiame sklype anksčiau buvo stovėjusi sodyba ir jeigu tai faktiškai galima įrodyti, tuomet statybos leidimas gali būti išduodamas ir vietoje senos sodybos gali iškilti nauja gyvenamoji sodyba.
Todėl daugiausia klausimų kelia kitas statybos leidimas, išduotas 2020 metais. „Tame pačiame sklype Trakų r. savivaldybės administracija 2020-04-28 yra išdavusi kitą SLD, pagal kurį statytojas turi teisę statyti keturis poilsio paskirties pastatus”, - „Delfi“ teigė Statybos inspekcijos atstovė.
Tačiau kad būtų galima išduoti šį statybos leidimą, pirmiau buvo pakeistas detalusis planas. „Žemės sklypo Trakų r. sav., Grendavės sen., Savaitiškių k., detaliojo plano koregavimas statinio projekto rengimo metu patvirtintas Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-02 įsakymu“, – informavo D. Dambrauskienė.
Leista statyti kaimo turizmo kompleksą
„Infostatyboje“ susiradome statinių projektą. Ir viešai prieinamuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad statytojas prašė leidimo ne dėl ko kito, bet kaimo turizmo statiniams statyti.
„Kaimo turizmo pastatų Savaitiškių k., Grendavės sen., Trakų r. sav., statybos projektas“ – būtent taip ir pavadintas skirtingoms institucijoms derinti siųstas dokumentas.
„Infostatyboje“ nurodyta, kad leidimą išdavė Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Leinartas. Tačiau jis leidimo nebūtų galėjęs išduoti be Aukštadvario regioninio parko direkcijos pritarimo. „Infostatyboje“ nurodyta, kad projektui pritarė parko vyriausiasis kraštotvarkininkas B. Svinkūnas.
Sužinojusi apie pakeistą detalųjį planą ir S. Skardžiuvienei išduotą statybos leidimą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nutarė kreiptis į prokuratūrą. Kaip „Delfi“ teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė, šiuo metu „sodyba jau yra (2000 m. patvirtintas ūkininko sodybos detalusis planas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų), šiandien sklype stovi pirtis, įrengtas lieptas, 2010 m. gyvenamajam namui statyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, – tai nėra poilsio paskirties objektas.“
Anot jos, dėl ankstesnių statybos leidimų ir jau esančių statinių tarnyba statytojai jokių priekaištų neturi. Tačiau visai kita situacija kalbant apie pernai išduotą leidimą.
„Tarnyba kreipėsi į prokuratūrą – prašė panaikinti detaliojo plano korektūrą, statybos leidimą, kurių pagrindu esamoje sodyboje numatyta 4 poilsio paskirties pastatų (kaimo turizmo) statyba. Tarnyba, prašydama naikinti administracinius aktus, argumentavo tuo, kad detaliojo plano korektūroje numatytas statinių išdėstymas ir techniniame projekte suprojektuoti faktiškai vienodi 4 statiniai neatitinka Dzūkijos etnografinio regiono tradicinei sodybai keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose“, – nurodė R. Lapinskienė.
Tarnybos direktoriaus pavaduotojos paklausėme, ar „Infostatyboje“ pateikta teisinga informacija, kad parko direkcija suderino statybos leidimą. Ji tai patvirtino: „Direkcija techninį projektą, kuriame numatyta detaliojo plano korektūra, taip pat 4 poilsio paskirties kaimo turizmo pastatų statyba, jų architektūrinė išraiška, suderino.“
Ir čia pat R. Lapinskienė pridėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo procedūras. Šį sprendimą VSTT apskundė Generalinei prokuratūrai. „Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo, o tarnyba nesutiko su prokuratūros atsisakymu, Generalinei prokuratūrai nutarimą apskundėme“, – aiškino R. Lapinskienė.
Jai „Delfi“ uždavė klausimų, kaip vertina faktą, kad galimai neteisėtą statybos leidimą išdavė parko darbuotojas, ar jis dėl to sulaukė nuobaudos.
R. Lapinskienė teigė, kad darbuotojui skirta nuobauda, tačiau nenurodė kokia. Darbuotojas toliau dirba parko direkcijoje. „Taip, direkcijos atstovas suderino. Tarnybos nuomone, derinti nebuvo galima. Atsakingam specialistui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, skirta nuobauda“, – teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja.
Parko direktorius: šis darbuotojas yra stebimas
„Delfi“ bandė susisiekti su šiuo darbuotoju. Norėjome jam užduoti klausimų, kodėl derino šį projektą, jei draustinyje iš esmės galima tik atstatyti buvusią sodybą. Taip pat klausėme, galbūt jis jautė spaudimą. Tačiau į pateiktus klausimus B. Svinkūnas neatsakė. Taip pat į klausimus neatsakė ir statybos leidimą išdavęs Trakų rajono savivaldybės darbuotojas S. Leinartas.
Aukštadvario regioninio parko direktoriaus Remigijaus Noreikos klausėme, ar jis pasitiki darbuotoju, kuris suderino šį statybos leidimą, ir ar jis toliau gali eiti pareigas. Taip pat pasidomėjome, galbūt bus peržiūrėti kiti jo suderinti statybos leidimai.
R. Noreika teigė, kad parko vadovu dirba visai neseniai, o sprendimai priimti jam dar nedirbant. „Tiesiog noriu informuoti, kad, laimėjęs oficialų konkursą, direkcijos vadovu aš dirbu tik tris mėnesius. Jūsų minima problema bei keliami klausimai susiję su ankstesne parko direkcijos veikla. VSTT iniciatyva Aukštadvario regioninio parko direkcijai buvo inicijuotas patikrinimas. Reaguojant į patikrinimo dokumente pateiktas pastabas bei įvertinus vyr. specialisto B. Svinkūno veiksmus, jam buvo skirta tarnybinė nuobauda. Šiuo metu vyr. specialisto B. Svinkūno darbinė veikla stebima. Norėdamas neklysti ir neklaidinti Jūsų, išvadas dėl susidariusios situacijos pateiksiu po galutinių prokuratūros sprendimų, į kurią šiuo metu yra kreiptasi VSTT iniciatyva“, – teigė R. Noreika.
Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas ir skyriaus vedėjas Povilas Montvila teigė esantis įsitikinęs, kad savivaldybės išduoti statybos leidimai yra teisėti: „Savivaldybės specialistų nuomone, teritorijų planavimo dokumentai ir statybos leidimai yra teisėti ir galiojantys.“
Spendimas apskųstas Generalinei prokuratūrai
Statybos inspekcijos taip pat paklausėme, ar dėl šio atvejo ji yra atlikusi tyrimą. Anot VTPSI atstovės D. Dambrauskienės, iki šiol inspekcija dėl statybos leidimo išdavimo ir pakeisto detaliojo plano nėra gavusi nė vieno skundo.
„Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija SLD išdavimo teisėtumą tikrina neplanine tvarka pagal gaunamus skundus ir planine tvarka pagal Statybos inspekcijos rizikos valdymo informacinės sistemos priemonėmis sudarytus rizikingiausių tikrintinų SLD sąrašus.
Jūsų minimas SLD nebuvo tikrinamas planine tvarka, taip pat Statybos inspekcijoje iki šiol nebuvo gauta jokių skundų dėl galimų pažeidimų išduodant SLD žemės sklype Trakų r. sav., Grendavės sen., Savaitiškių k.“, – teigė D. Dambrauskienė.
Ir čia pat ji pridėjo, kad VSTT visai nebūtina kreiptis į Statybos inspekciją, ji savo ruožtu pati gali kreiptis tiesiai į teismą.
„Informuojame, kad, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 punkto nuostatomis, dėl SLD galiojimo panaikinimo į teismą kreiptis turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva Statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų SLD galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę, kad būtų išduoti SLD, ir SLD išdavę subjektai“, – nurodė VTPSI atstovė.
„Delfi“ paklausė, ar, VTPSI vertinimu, šis leidimas išduotas teisėtai. „Neatlikusi išsamaus tyrimo, Statybos inspekcija išvadų negali pateikti. Tačiau, gavusi informacijos apie galimus pažeidimus, pagal kompetenciją Statybos inspekcija atliktų tyrimą ir apie gautas tyrimo išvadas Jus informuotų“, – teigė D. Dambrauskienė.
Kodėl buvo atsisakyta tenkinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prašymą ginti viešąjį interesą, paklausėme prokuratūros atstovų. Taip pat paprašėme pateikti atsisakymo motyvus. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė pateikė trumpą atsakymą, bet jame motyvai nėra nurodyti.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Generalinėje prokuratūroje šiuo metu nagrinėjamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros VIGS prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl detaliojo plano korekcijos bei statybą nurodytame žemės sklype leidžiančio dokumento išdavimo. Priėmus procesinį sprendimą, informuosime papildomai“, – raštu į klausimus trumpai atsakė E. Martinonienė.
A. Skardžius apie kreipimąsi į prokuratūrą nieko nežino
Siekdami sužinoti S. Skardžiuvienės poziciją pabandėme su ja susisiekti telefonu. Tačiau sklypo savininkė pasikalbėti nerado laiko. „Šiuo metu negaliu kalbėti – vairuoju. Vėliau irgi niekaip, keliauju ir būsiu ne ryšio zonoj“, – teigė S. Skardžiuvienė.
A. Skardžius sutiko atsakyti į „Delfi“ klausimus. Jis pabrėžė, kad Trakų rajone, Savaitiškių kaime, esantis sklypas priklauso ne jam, – tai jo žmonos asmeninė nuosavybė, jis nėra bendraturtis. Apie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl detaliojo plano ir statybos leidimo naikinimo jis teigė išgirdęs pirmą kartą.
„Kiek žinau, Registrų centre projektas įregistruotas seniai, jis 2010 metų, kai aš nei Seimo nariu buvau, nei ką. Nežinau, kodėl kyla klausimų, kad Saugomų teritorijų tarnyba per „Delfi“ praneša sutuoktiniui apie jo žmoną, jog kažkas kažkam netinka. Tarnyba turi dalyvauti su piliečiu derinimo procedūrose ir tuos klausimus spręsti, jeigu kas netinka“, – teigė A. Skardžius.
Anot jo, minimoje teritorijoje stovi daug kaimo turizmo sodybų, todėl jis nemato problemos, kodėl joje negalėtų būti dar vienos. A. Skardžiaus teigimu, ši situacija yra nesusipratimas, dėl kurio jis ketina kreiptis į aplinkos ministrą.
„Ten sodybos visur aplink, nuolat vyksta vestuvės, skamba muzika. Vien sodybos, tai kas čia keisto, aš nežinau. Viskas visiems gerai buvo, ir staiga praneša, kad blogai. Jokio laiško žmona nėra gavusi, būtų pasakiusi, jei būtų gavusi. Tegu tarnybos nuvažiuoja ir apsižiūri, kad ten aplink muzikos ir vestuvės, kaimo turizmas iš visų ežero pusių. Jėzau mano, kokios čia nesąmonės, apie kokią saugomą teritoriją kalbat, ten Aukštadvario regioninis parkas. Kažkokia melagiena, tegu tarnyba išsiaiškina pirma su savininkais“, – teigė A. Skardžius.
Sausio 15 d. A. Skardžius į „Delfi" redakciją atsiuntė papildomą savo komentarą. Publikuojame jį, kalba netaisyta:
DELFI 2021 m. sausio 14 d. paskelbė žurnalisto Tomo Janonio straipsnį „Stebuklai Skardžiaus sutuoktinės valdose: įtakingai šeimai draustinyje leista gerokai daugiau nei paprastam mirtingajam“ kuriame tendencingai skaitytojui formuojama nuomonė, jog Snieguolei Skardžiuvienei neteisėtai buvo išduotas leidimas statybai Aukštadvario regioniniame parke.
Tačiau straipsnyje tendencingai nutylimos esminės statybos leidimo išdavimo aplinkybės, pagrindžiančios jo teisėtumą, remiamasi vien Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pareigūnės, savaip interpretuojančios galiojančius teisės aktus, subjektyvia nuomone. Vien tas faktas, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė VSTT skundą kaip nepagrįstą, daug ką pasako apie šios tarnybos kompetencijas.
Pagrindinės aplinkybės pagrindžiančios statybos leidimo išdavimo teisėtumą:
1. Tai nėra nauja statyba kaip teigiama DELFI straipsnyje. Tai jau 20 metų galiojančio, dar 2000 m. patvirtinto ūkininko sodybos (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų ) detaliojo plano korekcija. 2000 m. detalusis planas ūkininko sodybai suformuoti buvo parengtas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Šios aplinkybės neginčija net VSTT.
2. Teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procesas truko dvejus metus (2019 – 2020 m.) ir buvo viešai skelbiamas „Infostatyboje". Jame dalyvavo visa eilė institucijų (taip pat ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba). Galutinis dokumentas buvo suderintas, tik gavus visų jų pritarimą. Todėl kalbėti apie menamą įtaką, ar atskirų pareigūnų parašus - tiesiog nesolidu.
3. 2019 -2020 m. atliekant galiojančio detaliojo plano korektūrą, pagal galiojančius teisės aktus buvo koreguojama tik statybos riba ir užstatymo zona. Detaliojo plano esminiai sprendiniai. tokie kaip užstatymo tankumas (530 m2), nebuvo keičiami. Suprojektuotas ne „kaimo turizmo kompleksas“ kaip teigiama DELFI straipsnyje, o 4 nesudėtingi statiniai (nameliai, pritaikyti kaimo turizmui, kurie pagal pastatų paskirties klasifikavimą yra kaimo turizmo pastatai) vos po 76 m2, dviejų hektarų užstatymo teritorijoje, leistinu, daugiau nei 50 m. atstumu nuo ežero.
4. Pati VSTT teigia, kad galiojantys teisės aktai leidžia esamą sodybą pritaikyti kaimo turizmo paslaugoms teikti. VSTT taip pat teigia, kad šiuo konkrečiu atveju galėjo būti statomi sodybos priklausiniai kaip ir numato sklypo detalusis planas. Tačiau, jos nuomone, turėjo būti įvardijami kaip klėtis, daržinė, klojimas ar svirnas, pritaikant juos kaimo turizmo paslaugoms.
Pagal išdėstytus VSTT teiginius reikštų, kad ūkininko sodyboje projektuoji ir statai svirną, daržinę, o vėliau juos pritaikai kaimo turizmo paslaugoms. Daržinėje įrengi visus santechninius patogumus, pritaikai ją neįgaliųjų poreikiams ir gauni higienos pasą teikti kaimo turizmo paslaugas. Apmaudu, tačiau tokia raštu išdėstyta VSTT pozicija mus nukelia į senus sovietinius laikus.
Beje, galiojančiame STR „Statinių klasifikavimas“ tokios sąvokos kaip „pagalbiniai ūkio pastatai, pritaikyti kaimo turizmui“ nėra. STR naudojama tik sąvoka „kaimo turizmo pastatai“.
VSTT nekreipia dėmesio į Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, kuriame teigiama, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Jos netenkina nesudėtingų statinių fasadų išraiška. Teigiama, kad ji neatitinka etnografinio regiono architektūros reikalavimų, statiniai panašūs, ir išdėstyti vienoje linijoje ežero atžvilgiu. Juk į šias pastabas statytojas geranoriškai galėjo atsižvelgti ir pakoreguoti projektą, jeigu VSTT statybos dokumentų rengimo metu jas būtų pateikusi. Tačiau jokių pastabų nebuvo.
Kad tai tik viešųjų ryšių akcija ir VSTT rūpestis Vilkokšnio ežero kraštovaizdžiu nėra nenuoširdus akivaizdžiai iliustruoja tas faktas, kad tą išskirtinio grožio kampelį, ne vieną dešimtmetį „puošia“ tokie statiniai – vaiduokliai (nuotrauka Nr.1,). Dėl jų VSTT nesuka sau galvos, nepuola ginti viešojo intereso. Gal jie atitinka Dzūkijos etnografinio regiono tradicinei sodybai keliamus reikalavimus? Deja, tokių statinių parke ne vienas.