Apie tai prakalbo Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) Linas Kukuraitis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, užsiminęs apie vaiko pinigų didinimą lenkų spaudoje.
Kalbėdami apie vaiko pinigus, Lietuvos politikai labai dažnai mini Lenkijos pavyzdį, kur yra vykdoma programa „500+“, pagal kurią šeimos už kiekvieną vaiką, pradedant nuo antro, gauna po 500 zlotų (apie 115 eurų) per mėnesį. Nors dauguma Lenkijos gyventojų šią programą palaiko, tačiau yra ir kita medalio pusė. Šių metų pradžioje Lenkijos struktūrinių tyrimų institutas paskelbė neraminančią žinią – dėl šios programos daugiau nei 100 tūkst. moterų atsisakė darbo. Tai reiškia, kad greičiausiai jos nekaupia darbo stažo ir gali turėti bėdų su pensija ateityje. Ar tokia rizika galėtų kilti ir Lietuvoje?
Kaip DELFI paaiškino SADM, valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu iki vaikui sukaks 3 metai ir sveikatos draudimu iki vaikui sukaks 8 metai, draudžiamas vienas iš tėvų. Tai gali būti mama, gali būti tėtis, bet ne abu kartu tuo pačiu metu. Taip pat vienas iš tėvų, iki vaikui sukaks 3 metai, draudžiamas nedarbo draudimu. Taigi, jeigu mama nedirba ir nėra vaiko priežiūros atostogose, bet augina vaiką, ji valstybės lėšomis draudžiama pensijų socialiniu draudimu iki vaikui sukaks 3 metai, ir sveikatos draudimu iki vaikui sukaks 8 metai (gali nemokamai lankytis poliklinikoje, tačiau ligos išmokų negaus, nes už ją nėra mokamas ligos socialinis draudimas). Taigi, jai kaupiasi pensijų socialinio draudimo stažas tik iki vaikui sukaks 3 metai.
Būtina išlaikyti balansą
DELFI kalbinti ekspertai mano, kad parama vaikus auginantiems tėvams iš esmės yra geras ir teisingas dalykas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į balansą, kad išmokos netaptų paskata nedirbti. Be to, jeigu išmoka kils, ja suskubs pasinaudoti ir pasiturinčios šeimos, kurios šiuo metu jos gali atsisakyti dėl popierizmo. Tokiu atveju valstybės išlaidos vaiko pinigams augs.
Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė mano, kad dabartinė vaiko pinigų sistema yra geresnė nei anksčiau galiojusi papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sistema, kai dirbantys tėvai galėjo susigrąžinti dalį savo mokesčių.
„Jeigu būtų paliktas PNPD, tai tada liktų dvi sistemos, o kur dvi sistemos, ten ir painiava. Tai man atrodo, kad šitas jų sprendimas gal ir sunkiai įsivažiavo, bet ko gero tai yra teisingas kelias. Nes dabartinis modelis apima visus vaikus iš esmės, ne tik dirbančių tėvų. Čia sistema yra tokia plokštesnė, su mažiau išlygų ir iškraipymų. Tai yra parama vaikui, ne dirbančiam tėvui. O vaikas nekaltas, kad tėvai dirba ar nedirba“, – mano ji.
Paklausta, ar nėra rizikos, kad vaiko pinigai ilgainiui pakeis darbą ir tiesiog dirbti nebeapsimokės, pavyzdžiui, keturis vaikus auginanti šeima per mėnesį gautų 400 eurų ir mama ar tėvas nuspręstų nebedirbti, R. Vainienė teigė, kad tai yra paramos architektūros klausimas.
„Kuomet mes kalbame apie kažkokią socialinę paramą, bet kokį modelį, visą laiką jį specialistai modeliuoja taip, kad jis neatgrasytų nuo darbo, kad vis tiek darbas būtų pirmasis pasirinkimas. Čia jau prasideda konkretika, kiek asmenų atsirastų, jeigu būtų, tarkime, šimtas eurų, kokiai daliai asmenų tai jau taptų daugiau nei minimali alga. Ir paprastai, galvojant apie tai, kad neišnyktų tas motyvavimo elementas, su kiekvienu papildomu vaiku ta parama gali ir mažėti, nes ir vaikas, sutikite, paveldi kito vaiko drabužėlius, vežimėlius, batukus. Tai nėra lygiai taip pat. Bet čia yra paramos architektūros klausimas“, – sako ekspertė.
R. Vainienė mano, kad yra labai sunku, netgi praktiškai neįmanoma, patikrinti, ar vaiko pinigai pasiekia būtent vaikus, t.y. ar tėvai nenaudoja jų savo reikmėms.
Tačiau kaip DELFI sakė SADM atstovė Eglė Samoškaitė, jeigu šeima susiduria su iššūkiais ir su ja dirba socialiniai darbuotojai, tai įstatymai leidžia vaiko pinigus išmokėti ne pinigais, bet nepinigine forma: maisto produktais, drabužiais, avalyne ir kitomis vaikams būtinomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maitinimo talonais ir panašiai. Taip pat šie pinigai gali būti skiriami apmokėti darželio ar neformaliojo švietimo paslaugų išlaidas, vaikų maitinimą mokykloje ar dienos centre. Paprastai atsižvelgiama į socialinio darbuotojo rekomendaciją.
„Socialinis darbuotojas, įvertinęs individualius vaiko poreikius, taip pat gali rekomenduoti vaiko pinigus teikti piniginėmis lėšomis vienam iš vaiką prižiūrinčių tėvų (tam, kuris neturi priklausomybių ir geba tinkamai planuoti finansus) ar vyresniam nei 16 metų vaikui, tačiau tokiais atvejais išmokos dydis piniginėmis lėšomis negali viršyti 50 procentų paskirtos išmokos dydžio. Kita išmokos pusė mokama nepinigine forma“, – paaiškino SADM atstovė.
Dėl vaiko pinigų yra vienas „bet“
Savo ruožtu ekonomistas Justas Mundeikis taip pat mano, kad dabartinė vaiko pinigų forma yra geresnė nei buvusi, nes PNPD galėjo pasinaudoti tik dirbantys asmenys, t. y. ne visi tėvai.
„Labai svarbu paminėti, jog Lietuvoje, 2017 m. tyrimo duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 48,8 proc. namų ūkių, kuriuose gyveno vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų, ir net 44,3 proc. namų ūkių, kuriuose gyveno du suaugę asmenys su trimis ir daugiau vaikų. Neretai, ypač turint daug vaikų, vienas iš saugusiųjų nedirba, tad tiesioginės vaiko pinigų išmokos tikrai prisideda prie skurdo rizikos mažinimo. Atsižvelgiant į skurdo rizikos gylį, išmokos už vaikus turėtų būti didinamos ir ateityje“, – įsitikinęs jis.
Pasak ekonomisto, tikrai gali atsitikti taip, kad kai kuriems namų ūkiams gaunamos socialinės išmokos (vaiko pinigai, galbūt socialinės išmokos ir pan.) gali pasiekti jų vadinamą rezervacijos atlyginimą, t.y. atlyginimo ribą, kai asmeniui nebesvarbu ar dirbti, ar tik gauti išmokas.
„Todėl kartu su didinamais vaiko pinigais, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog asmenys, auginantys vaikus, būtų skatinami papildomai dirbti, t. y. jog gaunant tam tikras papildomas pajamas, nebūtų prarandamos kitos socialinės garantijos (socialinės pašalpos išmokos), kas iš dalies, nors dar ir nepakankamu mastu, jau padaryta nuo 2018 metų pradžios.
Tačiau galimi ir tokie scenarijai, kur pvz., vienišai mamai iš tiesų dėl didinimų vaiko pinigų „nebeapsimoka“ dirbti. Tačiau, mes, kaip visuomenė, turime įvertinti tai ir per tą prizmę, jog tokiu atveju vaikai auga su daugiau mamos dėmesio ar meilės, kas daro teigiamą įtaką jų psichologinei raidai. Tad tokią politiką svarbu vertinti ne tik iš ekonominės, bet ir socialinės bei psichologinės prizmės“, – įsitikinęs J. Mundeikis.
Jis atkreipia dėmesį į vieną „bet“, apie kurį turėtų pagalvoti politikai prieš didindami vaiko pinigus.
„Jeigu vaiko pinigai ir toliau bus didinami iki 50-100 eurų, gali susidaryti tokia situacija, jog pasiturintys tėvai, kurių vertinimu iki šiol nevertėjo užsiimti popierizmu (tam, kad gautų šias išmokas), gali pakeisti savo požiūrį. Tad politikai, kurių tikslas yra vaiko pinigų didinimas, turėtų pagalvoti ir apie tai, ar vaikų pinigai išlieka tikslinė paramos priemonė ir pasiekia tuos namų ūkius, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – perspėja ekonomistas.
Vaiko pinigai – mokesčių mokėtojų nuopelnas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pritaria minčiai, kad vaiko pinigai - puikus valdančiųjų ginklas artėjančiuose rinkimuose, tačiau mano, kad būtų keista, jeigu politikai nesinaudotų tokiomis galimybėmis.
„Visada bet kokios išmokos, ypač jei jos pasiekia ir labiau valstybės globos ir pagalbos stokojančius žmones, yra geras žingsnis ir artėjančių rinkimų kontekste. Tuo labiau, kad politikai neretai nevengia to demonstruoti taip, lyg tai būtų tiesiai iš jų rankų, neakcentuojant, jog biudžetas ir visos išmokos yra visų mokesčių mokėtojų darbo ir sąžiningumo mokant mokesčius rezultatas.
Žinoma, politikai atlieka tų pinigų skirstymo funkciją, tačiau prieš rinkimus tikrai visada geriau duoti nei atimti. Be abejo, tai ne visais atvejais turi būti prilyginama tik norui įgyti rinkėjų palankumą, tačiau būtų keista, jei esantys valdžioje nesinaudotų instrumentais, kurie leistų kartu ir tą palankumą sustiprinti“, – mano politologė.
Paklausta, ar tokiame kontekste, kai didinamos išmokos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio kalbos, neva jo partija „laimės visus rinkimus“, turi pagrindo, R. Urbonaitė teigė, kad rinkėjai vertina kur kas daugiau dalykų.
„Sprendimai, kuriuos rinkėjai vertina palankiai, yra gerai. Bet ar tikrai ši valdžia pateisino rinkėjų lūkesčius – čia jau kitas klausimas ir gerokai sudėtingesnis, nes ir mūsų rinkėjas gana nenuspėjamas. Be to, yra ir ne tokių galinčių imponuoti sprendimų, apie kuriuos kalba, pavyzdžiui, Vytautas Bakas“, – sako ji.
Negana to, „valstiečių“ sėkmę ar nesėkmę gali lemti partinė konkurencija – kuo ji silpnesnė, tuo valdantiesiems geriau, tačiau tai yra jau ne jų pačių nuopelnas.