„Kalbant apie narystę NATO, sunku pasakyti, ką sąjungininkai nutars viršūnių susitikime, bet tikiuosi, kad jie patikins, jog Ukraina taps NATO nare – Ukrainos vieta NATO, transatlantinėje šeimoje. Pagalba, kurią NATO šalys tiekia Ukrainai, padeda padaryti tai įmanomu – judėti NATO narystės kryptimi“, – ketvirtadienį surengtame nuotoliniame interviu Lietuvos žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pažymėjo, kad šiuo metu svarbu stiprinti politinę valią šiuo klausimu ir didinti visapusišką praktinę paramą Ukrainai.
„Aš taip pat tikiuosi, kad sąjungininkai NATO viršūnių susitikime ne tik sustiprins politinius ryšius, bet ir praktinę paramą per daugiametę paramą, kur mes koncentruojamės į tai, kaip padėti Ukrainai modernizuoti savo gynybos institutus, kaip padėti planuoti jiems gynybą ir judėti nuo sovietinės doktrinos link NATO standartų. Žinoma, su NATO įranga“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis akcentavo, kad šiuo metu praktinė parama yra pati svarbiausia.
„Pats svarbiausias dalykas – mes turime būti tikri, kad Ukraina taptų galinga. Pats skubiausias ir svarbiausias uždavinys NATO yra suteikti reikšmingą karinę paramą Ukrainai, nes jei Ukraina neišsilaikys nepriklausoma šalimi Europoje, NATO narystės klausimo net negalėsime svarstyti – nei ilguoju, nei trumpuoju periodu. Taigi, svarbiausia užduotis yra pasistengti ir palaikyti karinę paramą Ukrainai“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Pakomentavo žinią apie taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje
Aljanso vadovas taip pat patikino, kad, nepaisant prieš kelias savaites Vladimiro Putino paskelbtų planų dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, NATO kol kas nestebi jokių realių pokyčių Rusijos branduolinėje laikysenoje.
Jo teigimu, tai – dalis Rusijos retorikos, kuri yra pavojinga ir neatsakinga.
„NATO išlaiko budrumą, mes aktylai stebime situaciją. Kol kas nematome jokių pasikeitimų Rusijos branduolinėje laikysenoje, kurie paveiktų NATO branduolinę laikyseną. Ką svarbu pabrėžti – mes ginsime ir saugosime visas savo šalis“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Siekiant didinti aljanso narių saugumą, NATO, kaip akcentavo generalinis sekretorius, gerokai padidino savo pajėgas.
„Mes susitiprinome kolektyvinę gynybą iki didžiausio lygio nuo Šaltojo karo pabaigos“, – sakė jis.
Gynybos planai ir Baltijos jūros regionas
Kalbėdamas apie NATO gynybos planus, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad aljansas visuomet turi planus, kaip gintis ir atgrasyti.
„Dabar mes atnaujiname esamus planus ir kuriame naujus, reaguojant į galimus pavojus ir saugumo situaciją. Tikiuosi, kad iki viršūnių susitikimo bus sutarta dėl naujų gynybos planų, kurie numatys, kaip ginsime savo aljansą užtikrinsime atgrasymą“, – komentavo bloko generalinis sekretorius.
Šie planai, anot jo, taip pat yra svarbus numatant tikslus savo galimybėms ir planuojant tolesnį savo pajėgumų tobulinimą.
„Ginsime kiekvieną NATO centimetrą, įskaitant Lietuvos teritoriją“, – patikino J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas atkreipė dėmesį, kad sąjungininkų pajėgos Lietuvoje buvo gerokai padidintos nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Mes ne tik turime karius Lietuvoje, bet turime ir oro, jūros vienetus Baltijos jūros regione. Darome daugiau pratybų. Be to, reikia turėti omenyje ir Suomijos bei Švedijos narystę NATO. Suomija jau šiuo metu, o Švedija – netrukus. Tai taip pat sustiprina mūsų galimybes ginti Baltijos jūros regioną. Prireikus, mes galime dar labiau sustiprinti savo buvimą Baltijos regione greitai“, – teigė NATO generalinis sekretorius.
Jo teigimu, šiuo metu nėra pastebimų konkrečių pavojų, grėsmių šiam regionui.
„Kai Rusija vėl įsiveržė į Ukrainą, mes ne tik padidinome savo sausumos, bet ir oro, jūros pajėgas“, – kalbėjo J Stoltenbergas.
„Vokiečių vadovaujama brigada šių metų birželį dalyvaus pratybose Lietuvoje, pratybose dalyvausiu ir aš“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
Anot jo, artėjančios pratybos parodys, kaip Vokietijos brigada galėtų būti panaudota Lietuvos gynybai.
„Tai parodys gebėjimą panaudoti šias dedikuotas pajėgas, o tai nauja – turėti dedikuotas pajėgas, išmanančias pratybas, mokančias susijungti su Lietuvos pajėgomis ir reguliariai treniruotis“, – paaiškino NATO generalinis sekretorius.
Išlaidų gynybai klausimas
„Tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikime turėsime stipresnį įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, nei turime dabar, nes prieš dešimt metų mes sutarėme, kad turime judėti link 2 proc. nuo BVP. Tikiuosi, kad bus sutarta, jog 2 proc. riba labiau yra minimumas, o ne lubos. Tam nereikia dešimt metų, tai turime pasiekti netrukus“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
Jis pagyrė Lietuvą už pastangas: padidintas išlaidas krašto apsaugai bei gynybai, savo kariuomenės plėtrą ir tobulinimą, NATO oro policijos misijos užtikrinimą.
„Bet, žinoma, tikimės daugiau viso to. Judant į priekį, mums taip pat reikia nuolatinių investicijų į infrastruktūrą, įskaitant vokiečių vadovaujamos kovinės grupės priėmimą“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Lietuva daug metų buvo vertingas NATO sąjungininkas, bet realybė buvo ta, kad kai pradėjau dirbti generaliniu sekretoriumi 2014-aisiais, tik JAV, Graikija ir Jungtinė Karalystė skyrė 2 proc. gynybai. Nuo tada Lietuva ir kitos Baltijos šalys gerokai padidino savo išlaidas gynybai. Šiuo metu Lietuva skiria daugiau nei 2 proc. Nuo Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir nuo jų pajėgų perkėlimo į rytinį Donbasą 2014 m., Baltijos šalys tikrai daro daug daugiau“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Vokiečių vadovaujama brigada šių metų birželį dalyvaus pratybose Lietuvoje, pratybose dalyvausiu ir aš“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
Anot jo, artėjančios pratybos parodys, kaip Vokietijos brigada galėtų būti panaudota Lietuvos gynybai.
„Tai parodys gebėjimą panaudoti šias dedikuotas pajėgas, o tai nauja – turėti dedikuotas pajėgas, išmanančias pratybas, mokančias susijungti su Lietuvos pajėgomis ir reguliariai treniruotis“, – paaiškino NATO generalinis sekretorius.