Strasbūre prieš Lietuvą laimėjęs kalinys žada naują kovą: 12 eurų – tai pasityčiojimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) bylą prieš Lietuvą laimėjęs ir beveik 3 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės biudžeto gavęs kalinys sako, kad ruošiasi dar vienai kovai Strasbūre – jį pribloškė Lietuvos teismų sprendimai, kuriais jo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo įvertinti vos 12 Eur.

„Tai – pasityčiojimas, – teigė šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantis 49 metų Andrejus Lukošinas (Andrej Lukošin). – Man nelieka kitos išeities kaip kreiptis į Strasbūrą – esu įsitikinęs, kad ten teisėjai visiškai kitaip pasižiūrės į šią problemą ir mano teises apgins.“

Tris kartus teistas (du kartus – už nužudymą) ir pavojingu recidyvistu pripažintas A. Lukošinas į laisvę turėtų išeiti po dvejų metų, tačiau nuteistasis viliasi, kad įkalinimo įstaigos vartai jam atsivers anksčiau ir jis bus išleistas lygtinai.

Gyvenimas Lietuvoje esančiose įkalinimo įstaigose A. Lukošinui jau tapo kasdienybe, bet už grotų jis apie žmones, kuriuos nužudė, negalvoja – teigė, kad jau ne vienerius metus patiria nežmoniškas kalinimo sąlygas, nes esą pareigūnai jį verčia kalėti su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose vykdo įvairiausius nusikaltimus. Apie tai, kas vyksta pataisos namuose, nuteistasis ne kartą yra pranešęs teisėsaugos pareigūnams, tačiau šie nieko blogo neįžvelgė ir ikiteisminių tyrimų nepradėjo.

Nuolat skundus rašantis A. Lukošinas Lietuvos teismuose yra laimėjęs ne vieną bylą, bet iki šiol bene didžiausia sėkmė jam nusišypsojo, kai Strasbūro teismas šių metų pradžioje jam iš Lietuvos priteisė 2,8 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose. Kad jo teisės buvo pažeistos, buvo konstatavę ir Lietuvos teismai, tik jie buvo nutarę, kad dvasiniai išgyvenimai nebuvo tokie, kad turėtų būti vertinami pinigine išraiška.

Būtent Strasbūro teismui A. Lukošinas planuoja pateikti dar vieną skundą – jis buvo priblokštas, kai dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmų iš valstybės biudžeto jam buvo priteista vos 12 Eur kompensacija, nors jis patirtą neturtinę žalą buvo įvertinęs 8 tūkst. Eur.

Savo skunde teismui jis buvo nurodęs, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų sprendimu jis buvo laikinai izoliuotas ir uždarytas į kamerų tipo patalpas.

„Nors buvau izoliuotas lengvosios grupės sąlygomis ir man priklausė 4 valandos pasivaikščioti gryname ore, tačiau nei karto nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. nebuvau išvestas į lauką pasivaikščioti, tik vieną kartą buvau vedamas į dušą nusiprausti, taip pat negalėjau žiūrėti televizoriaus“, – skunde teismui A. Lukošinas teigė, kad dėl galimybės pasivaikščioti lauke nesuteikimo jam sutriko miegas bei širdies darbas, taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų.

Nuteistasis pabrėžė, kad daug kartų kreipėsi įkalinimo įstaigos administraciją, tačiau jo skundai esą būdavo sunaikinami.

Tuo metu Pravieniškių pataisos namų administracijos atstovai teismui nurodė, kad A. Lukošinas į kamerą buvo perkeltas „siekiant išvengti konfliktų būryje“.

Įkalinimo įstaiga tikino, kad nuteistojo teisės nebuvo pažeistos, nes jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį pagal nustatytą grafiką dienos metu 1 val., po to kitas 3 val. jam buvo suteikiama galimybė išeiti po vakarienės.

„Nėra jokių duomenų, jog būtų buvę atlikti neteisėti veiksmai nuteistojo atžvilgiu, tai, kad jis savo nepasitenkinimą reiškia skundais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo“, – pataisos namų atstovai pabrėžė, kad A. Lukošinas nebuvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų, jo kalinimas negali būti pripažįstamas kankinančiomis sąlygomis, todėl net tie 12 Eur jam iš valstybės biudžeto netuėrtų būti priteisti.

Tuo metu teismas konstatavo, kad A. Lukošinas per dieną į lauką turėjo būti išvedamas tik valandai, o ne keturioms, tačiau pripažino, jog pataisos namai neįrodė, kad izoliuotas nuteistasis visą laiką buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore – įkalinimo įstaiga nepateikė įrodymų, kad kalinys į lauką būtų išvestas šešias dienas.

Kitus A. Lukošino skundo argumentus teismas atmetė, o priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pabrėžė, kad nuteistasis nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti 6 d. pasivaikščiojimo gryname ore neužtikrinimas.

„Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuteistasis patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis“, – teisėjai nutarė, kad A. Lukošino patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta 8 tūkst. Eur suma.

Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijoje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo.

„Nuteistasis patyrė neturtinę žalą, teisės į pasivaikščiojimą pažeidimas jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti“, – teisėjos Skirgailės Žalimienės pirmininkaujama kolegija nurodė, kad A. Lukošinui priteista 12 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti atitinka teismų praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

A. Lukošinas teigė, kad gavęs šią teismo nutartį ruoš skundą Strasbūro teismui – per ilgus kalinimo metus jis pats išmoko rašyti skundus.