„Pareikšti ieškiniai – labai dideli, šimtatūkstantiniai“, – prieš prasidedant uždaram teismo posėdžiui sakė vienas advokatų.
Pasak teisininko, spręsdamas klausimą dėl ieškinių, teismas turės išklausyti nukentėjusiųjų atstovo poziciją, įsigilinti į pareikštų ieškinių pagrįstumą. Daugiausia ginčų baudžiamosiose bylose kyla dėl neturtinės žalos įvertinimo, nes ją kur kas sudėtingiau apskaičiuoti nei turtinę.
I. Strazdauskaitė dingo 2017 metų kovo 5 dieną iš tėvų namų Plungėje išvykusi į Vilnių. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone, užkastas apleisto karinio aerodromo prieigose. Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai uždaužyta kastuvu.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog mergina buvo nužudyta grupės Kėdainių čigonų, kai šie imituodami eismo įvykį nusprendė pagrobti jos vairuotą prabangų automobilį „Audi“. Merginą nuspręsta nužudyti baiminantis, kad ši matė nusikaltėlių veidus ir apie įvykdytą plėšimą praneš policijai.
Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims pusbroliams iš Kėdainių: Karoliui Bieliauskui, Leonui Bieliauskui ir Mantui Bieliauskui. Jiems inkriminuojamas bendrininkavimas itin žiauriai nužudžius bejėgiškos būklės žmogų siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.
Jie taip pat kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu. Maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Ankstesniame teismo posėdyje parodymus pagaliau davė paskutinis iš kaltinamųjų pusbrolių – L. Bieliauskas. Laukęs, kol apie nusikaltimo aplinkybes papasakos abu jo bendrininkai, L. Bieliauskas prisipažino kastuvu mirtinai uždaužęs merginą. Gali būti, jog šiuo prisipažinimu bandoma palengvinti kitų dviejų teisiamųjų padėtį.
Šioje byloje kaltinimai pateikti dar dviem asmenims: marijampolietis Algimantas Stankevičius kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jis ir kėdainietis Tomas Zagurskas dar kaltinami plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą. Jiems skirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.
Pusbroliams Bieliauskams bei T. Zagurskui taip pat pateikti kaltinimai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus bei pinigus.
„Įrodymų tyrimas dar nėra baigtas, garsinama bylos medžiaga“, – pasibaigus uždaram teismo posėdžiui sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.
Valstybės kaltintojas akcentavo, jog dabartinė proceso stadija – įrodymų tyrimas, o jis bus baigtas tada, kai tai nuspręs teismas. Tačiau panašu į tai, kad rezonansinės bylos nagrinėjimas jau artėja prie baigiamosios stadijos.
Nors liudininkai, kuriuos anksčiau planuota kviesti į teismo posėdžius, jau apklausti, dar nėra aišku, ar kaltinamieji, jų gynėjai bei prokuroras neprašys papildomai apklausti kitus asmenis.
Prokuroras tikina: procesinių pažeidimų padaryta nebuvo
Atsakydamas į vieno teisiamųjų advokato Raimundo Gargaso DELFI išsakytą nuomonę, kad jis įžvelgia kai kuriuos procesinius pažeidimus, prokuroras A. Urbelis minėjo su tuo nesutinkantis. Jo vertinimu, pažeidimų neužfiksuota.
Vis dėlto jis pripažino, jog atliekant kai kuriuos procesinius veiksmus su kaltinamaisiais būta atvejų, kai juose nedalyvavo gynėjas. Tačiau advokato dalyvavimo esą buvo atsisakyta.
„Buvo minėtas epizodas, kai dalyvavo gynėjas. Tačiau įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę atsisakyti gynėjo, jis yra laisvas. Yra atvejų, kai pageidavo gynybos dalyvavimo, tada dalyvavo. Aš neįžvelgiu procesinių pažeidimų, visi veiksmai atlikti vadovaujantis baudžiamojo proceso kodeksu“, – akcentavo prokuroras.
Kada prasidės baigiamosios kalbos – dar neaišku
Paklausus apie pareikštus civilinius ieškinius, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras jo dydžio neatskleidė. Jis užsiminė, kad civilinių ieškovų yra ne vienas. Tai ir Lietuvos, ir Latvijos piliečiai, taip pat draudimo bendrovė.
Paklaustas, ar I. Strazdauskaitės nužudymo byloje teisiamiems asmenims gresiančių bausmių dydis priklausys nuo to, ar teismas pripažins juos veikus organizuotoje grupėje, prokuroras minėjo, kad esama ir kitų, svarbių požymių, dėl kurių jiems gali grėsti aukščiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
„Žmogus dalyvavo atimant gyvybę, tai yra svarbu. Tas aplinkybes įrodinės kaltinimas, o organizuota grupė – bendrininkavimo forma“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
Paklaustas, kada gali būti baigtas įrodymų tyrimas šioje byloje ir bus pereita prie baigiamųjų kalbų stadijos, prokuroras minėjo nesiryžtantis spėlioti.
„Negaliu prognozuoti, tai priklausys nuo proceso dalyvių, ar jie pageidaus tirti papildomus įrodymus, pateiks prašymus teismui. Juos teismas gali tenkinti, gali ir atmesti“, – pasibaigus teismo posėdžiui minėjo prokuroras A. Urbelis.
Teisiamieji keičia parodymus, kaltę pripažįsta iš dalies
Valstybės kaltintojas užsiminė galimai esant bylos vilkinimo požymių. Kalbėdamas apie tai, jog teisiamieji ne kartą pakeitė savo pozicijas, skirtingai vertina savo vaidmenį nužudant I. Strazdauskaitę, prokuroras akcentavo teisiamųjų teisę į gynybą.
„Kiekvienas asmuo turi teisę gintis. Mes tuo negalime spekuliuoti, tik paklausti, kodėl keičiasi pozicija“, – sakė valstybės kaltintojas.
Jis neneigė vieno teisiamųjų advokato R. Gargarso portalui DELFI išsakytos informacijos, jog byla tampa itin sudėtinga todėl, kad teisiamieji keičia parodymus.
„Ši kaita vyko ir ikiteisminio tyrimo metu, ir dabar. Tai nuolat besisukantis mechanizmas. Jų pozicijos yra tokios, jog dalinai prisipažįsta dėl pareikštų kaltinimų“, – atskleidė prokuroras A. Urbelis.