Tokias aplinkybes nustatė ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai bei jų tyrimą kontroliavusi Generalinė prokuratūra. Ir nors nepavyko surinkti duomenų, kad teisėjas būtų padaręs nusikaltimą, tačiau išvengti atskomybės administracines bylas nagrinėjančiam teisėjui nepavyks – Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nusprendė teisėjui iškelti drausmės bylą.

„Teisėjo susitikimai su asmeniu, kuris turi suinteresuotumą teisme nagrinėjamų bylų baigtimi ir naudodamasis savo pažintimis su teisėju daro įtaką teisingumo vykdymo procesui, yra nesuderinami su teisėjo pareigomis“, – paskelbė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teikimą išnagrinėjusi komisija.

Nuo 1995 m. teisėjo mantiją vilkintis A. Kaminskas į STT pareigūnų akiratį pateko tiriant galimą korupciją teismų sistemoje – dar 2019 m. vasarį prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė jo įgaliojimus, tačiau šių metų sausio 31 d. šalies vadovas Gitanas Nausėda juos atnaujino, nes prokuratūra teisėjui panaikino pareikštus įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Prokurorai A. Kaminskui panaikino įtarimus, nes nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau vėliau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs teisėjo ir jam atstovaujančio advokato skundą, konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o A. Kaminsko veiksmai gali būti vertinami kaip galimas Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.

Generalinės prokuratūros dokumentuose nurodoma, kad teisėjas A. Kaminskas buvo du kartus susitikęs su advokatu D. Zagrecku, kuris teisėjų korupcijos byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus, kuriuos pats sukurstė daryti teisėjus.

Tuo metu slapta D. Zagrecką, kuris taip pat yra dirbęs teisėju, stebėję STT agentai užfiksavo, kad dar 2018 m. gruodžio 4 d., apie 8 val., šalia Vilniaus apygardos administracinio teismo pastato tuometis advokatas perdavė A. Kaminskui lapelį su informacija apie teismui skundus pateikusius asmenis bei keturias administracines bylas nagrinėjančius teisėjus.

Drąsutis Zagreckas (dešinėje)
„Susitikimo metu advokatas D. Zagreckas teiravosi, ar teisėjas A. Kaminskas galės paveikti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai keturių asmenų atžvilgiu priimtų palankius teismo sprendimus – tenkindami šių asmenų skundus panaikintų Migracijos departamento sprendimus dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, – nurodė prokuratūra. – Šio susitikimo metu teisėjas A. Kaminskas patikino, kad D. Zagrecko užduotį suprato, taip pat su D. Zagrecku aptarė ir analizavo, kaip į teisėjo A. Kaminsko neteisėtą poveikį galėtų reaguoti viena iš D. Zagrecko pateiktoje informacijoje nurodytų teisėjų, aptarė susijusią su neteisėtu poveikiu informaciją apie dalį bylų nagrinėjančius du teisėjus.“

Kito susitikimo, kuris įvyko 2019 m. sausio 15 d., apie 11.20 val., advokato D. Zagrecko vairuojamame automobilyje „Mitsubishi Pajero“, vėl buvo kalbamasi apie advokato perduotą prašymą.

„Susitikimo metu teisėjas A. Kaminskas informavo D. Zagrecką apie tai, kad neturi galimybių neteisėtai paveikti aptariamas bylas nagrinėjančius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus, kad jie priimtų pageidaujamus sprendimus“, – teigiama prokuratūros dokumentuose.

Tyrimą atlikę prokurorai nustatė, kad teisėjas A. Kaminskas buvo įtrauktas į trijų teisėjų kolegiją, kuri turėjo nagrinėti vieną iš D. Zagrecką dominančių bylų, nurodytų šiam perduotame lapelyje. Ir teisėjas šią bylą su kolegomis nagrinėjo, tačiau sprendimo paskelbti nesuspėjo, nes įsikišo STT agentai. O vėliau teisėjas teisinosi, kad nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, nes esą jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo, šalių ir jų atstovų pavardžių bei kitų duomenų nežinojo, todėl ir nebuvo pagrindo nusišalinti.

Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad buvo susitikęs su advokatu D. Zagrecku.

„Susitikimo metu D. Zagreckas domėjosi administracinių bylų praktika migracijos srityje, bet jokių kalbų apie atlygį, nurodymo rinkti informaciją apie bylas, paveikti administracinio teismo teisėjus jis man nepateikė, – teigė A. Kaminskas, pripažinęs, kad advokatas jam buvo padavęs lapelį. – Kokia informacija buvo užrašyta ant lapelio, dabar neatsimenu, tačiau jokios kalbos apie pinigus jame nebuvo.“

Vėliau, jau kitos apklausos metu, A. Kaminskas pripažino, kad lapelis buvo nedidelis ir – „arba su bylininkų pavardėmis, arba su bylų numeriais“.

Teisėjas taip pat pripažino, kad D. Zagreckui buvo parašęs SMS žinutę, po kurios išsiuntimo vėl susitiko su advokatu šio automobilyje.

„Kai važinėjomės po miestą, D. Zagreckas paklausė, ar atsimenu paskutinį mūsų pokalbį, – sakė A. Kaminskas. – Tačiau jam paaiškinau, kad kiekvienas teisėjas bylas nagrinėja pagal įstatymus.“

A. Kaminskas tikino, kad bylomis, kurios domino advokatą, informacinėje teismų sistemoje nesidomėjo, taip pat niekada nėra kreipęsis į bylas skirstančius teismo darbuotojus dėl konkrečių bylų jam paskirstymo.

„Nė su vienu teisėju apie jokias bylas nekalbėjau“, – tikino jis.

Arūnas Kaminskas
Kai buvo svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui A. Kaminskui, šis papildomai pažymėjo, kad susitikimų su D. Zagrecku metu aptarinėjo administracinių bylų praktiką migracijos srityje.

„Pokalbius su advokatu supratau kaip prašymus pasikonsultuoti, išsiaiškinti nagrinėjamų bylų migracijos klausimais formuojamą praktiką“, – A. Kaminskas aiškino, kad D. Zagreckas jam niekada nenurodinėjo ir neprašė paveikti konkrečių teisėjų, kad šie priimtų palankius sprendimus.

Jis taip pat nurodė, kad „jokio lapelio nebuvo, tai tik prokuratūros įtarimai“.

„Po to, kas įvyko, turėjau labai daug laiko apmąstymams ir per tą laiką daug ką supratau – gailiuosi, kad nesugebėjau apsaugoti savo artimų žmonių ir motinos, gyvenančios provincijoje, kadangi dėl žiniasklaidoje paskleistos informacijos apie galimą mano nusikalstamą veiką jie patyrė neigiamų išgyvenimų“, – teigė A. Kaminskas.

Tuo metu D. Zagreckas per apklausą STT tyrėjams nurodė, kad pasikalbėti su A. Kaminsku nusprendė sulaukęs dviejų advokatų, atstovaujančių keturiems žmonėms, prašymo.

„Bylos buvo susijusios su Migracijos departamento nepalankiomis išvadomis ir leidimų gyventi Lietuvoje asmenims panaikinimu, – sakė advokatas. – Aš pasakiau, kad pažįstu teisėją A. Kaminską, kuris gali tarpininkauti ir padėti jiems sprendžiant bylas, bet už tai, jog šis tarpininkaus ir bandys susitarti su teisėjais, reikia sumokėti tūkstantį eurų.“

Advokato teigimu, viena jo pagalbos prašiusi advokatė pasakė, kad sutinka – pažadėjo perduoti pinigus bei pateikti bylų sąrašą.

„Kitą dieną susitikau su A. Kaminsku prie teismo pastato, tada jam perdaviau keturis prašymus, įrašytus lapelyje – ten buvo įrašytos teisėjų ir pareiškėjų pavardės, – apklausos metu kalbėjo D. Zagreckas. – Teisėjas A. Kaminskas pažadėjo pasižiūrėti.“

Už šią paslaugą, kaip tikino D. Zagreckas, pinigų teisėjui nedavė.

Pasak nuo atsakomybės atleisto buvusio advokato, kito susitikimo metu A. Kaminskas „pranešė, kad nepavyko susitarti, nes bylos yra pas skirtingus ir naujus teisėjus“, todėl jis esą nieko negalėjo padaryti, be to, sakė, jog teismo praktika yra nepalanki skundus dėl Migracijos departamento sprendimo pateikusiems asmenims.

„Teismo praktika migracijos bylose niekada nesidomėjau, o bendraujant su A. Kaminsku pagal advokatės prašymą teisėjas A. Kaminskas turėjo padaryti poveikį, o ne surinkti kokią nors teisinę informaciją“, – tyrėjams pažymėjo D. Zagreckas.

Akistatos metu jis pabrėžė, kad A. Kaminsko prašė „prazonduoti“, ar įmanoma padėti žmonėms migracijos klausimais, tuo metu teisėjas nurodė, jog jis suprato, kad advokatas domisi administracinių bylų praktika, be to, jis pabrėžė, jog su D. Zagrecku kalbėjosi apie būsimą kelionę, nors šis tai kategoriškai neigė.

Teisėjas Arūnas Kaminskas
„Tiek pirmo, tiek antro susitikimo metu norėjau pranešti, kad kelionė neįvyko, nes maniau, kad šis domėjosi slidinėjimu“, – pareiškė A. Kaminskas.

Apie „kelionę“ teisėjas kalbėjo dėl to, kad STT pareigūnai buvo užfiksavę jo advokatui siųstą SMS žinutę prieš antrąjį susitikimą.

„Nepavyks kelionės padaryti ir viskas. Nes ta prasme, aš nežinau net ką, nu ką ateis, supranti, kas ten žino, kas jie tokie. Su juo jokių reikalų neturėjęs. Nei su vienu“, – rašė A. Kaminskas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir į teismą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo pateikę asmenys, tačiau jie tikino niekada neprašę nei tiesiogiai, nei netiesiogiai atlikti kokių nors veiksmų, taip pat neprašę priimti jiems palankių sprendimų.

Teisėjo A. Kaminsko susitikimai ir pokalbiai su D. Zagrecku užkliuvo ne tik ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet ir teisėjų etikos sargams, nes teisėjui yra keliami ir itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai, jo reputacija turi būti nepriekaištinga.

„Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu jis turi laikytis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų, – nurodė TEDK. – Teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu.“

Anot jų, pakanka vien suabejoti teisėjo garbe, padorumu, profesionalumu, kad šis netektų šio garbingo vardo, o tais atvejais, kai teisėjo pažintis su advokatu peržengia įprasto bendravimo su juo, kaip dalyvaujančiu teismo procesuose asmeniu, ribas, gali kilti abejonių, ar tai suderinama su teisėjo etika.

„Vien ta aplinkybė, kad asmuo paskirtas teisėju, savaime nereiškia, kad jis apskritai turi nutraukti bet kokius asmeninius santykius su jam pažįstamais advokatais ar kitais teisininkais, svarbu, kad šie santykiai neduotų pagrindo manyti, jog tokie asmenys gali daryti įtaką teisėjui ar kitaip naudotis jo palankumu“, – TEDK nurodė, kad A. Kaminsko susitikimai su asmeniu, kuris turi suinteresuotumą teisme nagrinėjamų bylų baigtimi ir naudodamasis savo pažintimis su teisėju daro įtaką teisingumo vykdymo procesui, yra nesuderinami su teisėjo pareigomis.

„Komisijos vertinimu, toks teisėjo A. Kaminsko bei advokato D. Zagrecko bendravimas ir tarpusavio susitikimai (trunkantys vos keletą minučių, anksti ryte, šalia teismo pastato arba automobilyje), tarpusavio pokalbiai (lapelio perdavimas su prašymu „prazonduoti“ bei nurodymas, kad aptariami teisėjai į tokius „prozondavimus“ turėtų normaliai reaguoti), teisėjo A. Kaminsko reakcija į gautą prašymą (užduotį suprato, aptarė ir analizavo, kaip į jo (teisėjo A. Kaminsko) prašymą galėtų reaguoti tam tikri teisėjai, pasiteisinimas, kad nepavyko susitarti, nes bylos pas skirtingus ir naujus teisėjus, su jais jokių reikalų neturėjęs), susirašinėjimas žinutėmis neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų teisėjui būti nepriklausomam, sąžiningam ir nesavanaudiškam, vengti viešų ir privačių interesų konflikto“, – pažymėjo komisija.

Jos nariai mano, kad A. Kaminsko veiksmuose yra Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo, skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principų pažeidimo požymių. O tai, kad teisėjas nenusišalino nuo bylos, kuri domino advokatą D. Zagrecką, yra pagrindas manyti, jog A. Kaminskas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Nors Generalinės prokuratūros medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad teisėjas A. Kaminskas atliko ar bandė atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią daromam neteisėtam poveikiui teisingumo vykdymo procese, tačiau „tai nepaneigia fakto, kad teisėjas nevykdė imperatyvios pareigos reaguoti įstatymų nustatyta tvarka, kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą.“

Anot TEDK, A. Kaminskas privalėjo pranešti apie jam daromą neteisėtą poveikį, todėl „aiškiai aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjo, pareigas.“

„Komisija, išnagrinėjusi teikimo medžiagą, nustatė teisėjo A. Kaminsko ne tik bendravimo su suinteresuotu asmeniu D. Zagrecku faktus, aplinkybes, bet ir šio bendravimo rezultatus – nustatyta, kad toks bendravimas nebuvo nei atsitiktinis, nei pavienis – tai sisteminio bendravimo padarinys, bendraujant nebuvo kalbama apie teismų praktiką ar slidinėjimą“, – pabrėžė etikos sargai.

Anot jų, dėl tokio teisėjo A. Kaminsko elgesio nukentėjo teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

Teisėjui iškeltą drausmės bylą TEDK perdavė nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Griežčiausia nuobauda, kurią gali jis priimti, yra siūlymas prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją