"Nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas, susijęs su Labanoro bažnyčia", - BNS pirmadienį sakė STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas. Tai jis pareiškė paprašytas pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kuriuose remiantis televizija "Info TV" rašoma, jog "statybų kaina esą išpūsta, o parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas galėjo pasisavinti pusę milijono litų".
R.Golubovo teigimu, žiniasklaidoje pasirodžiusios antraštės apie STT esą krečiamą Labanoro bažnyčią, "neatitinka tikrovės".
Jis pažymėjo, kad Labanoro klebonas pats kreipėsi į STT prašydamas įvertinti dokumentus, susijusius bažnyčios atstatymo darbais.
Pasak STT atstovo, medžiaga buvo perduota įvertinti Seimo Audito komitetui.
J.Kazlauskas BNS sakė, jog jis STT paprašė įvertinti statybų dokumentus, nes bažnyčios atstatymui buvo naudojami ir "valdiški pinigai".
"Kai bažnyčia buvo statyta, buvo valdiškų pinigų. Tai mes norėjome (patikrinti), ar tie pinigai tvarkingai panaudoti. Kad paskui nebūtų kalbų visokiausių. Gavom atsakymą, kad medžiaga patikrinta", - aiškino Labanoro klebonas.
"Info TV" skelbia, kad Labanoro bažnyčios atstatymui Vyriausybė skyrė pusę milijono litų, dar 100 tūkst. pridėjo Švenčionių rajono savivaldybė. Aktyviai aukojo ir žmonės, vienas dosnus rėmėjas skyrė net 100 tūkst. LT, kitas leido iškirsti dalį jo miško ir be atlygio atidavė visą medieną – jos turėjo užtekti net dviem bažnyčioms suręsti. Dalis medienos per statybas dingo, pačių statybų kaina esą jau dabar viršija rinkos kainas daugiau nei puse milijono litų. Statybomis besirūpinęs klebonas vos sudėjus naujus bažnyčios pamatus ir atsiskaičius už pirmuosius darbus įsigijo naują automobilį. Aplinkiniams pareiškė, kad kunigas nebūtinai turi važinėti „golfuku“.
Mokėjo klebonui
Statybininkai skaičiuoja, kad visą bažnyčią atstatyti ir pilnai įrengti būtų kainavę apie 1,2 mln. Lt. Esą klebonas dar tik projektuojant bažnyčia jau vaikščiojo pas statybininkus tardamasis, kaip padaryti, kad dalis pinigų grįžtų bažnyčiai, teiravosi kiek galima kilstelėti darbų kainas.
„Taip buvo, manau su mumis dar pirmaisiais tokia kalba, bet mes nepasirašėm, tada atsirado kiti, kurie matyt sutiko“, — „Info TV“ laidai „Info Diena“ pasakojo bendrovės „Minduvos statyba“ direktorius Saulius Venclovas.
Bažnyčia atstačiusios bendrovės direktorė tikina, kad už įmonės pinigus klebonui buvo remontuojami automobiliai, teko kitos gėrybės. „Klebonas, už jo kai kuriuos darbus buvo sumokėta, už jo pirktas medžiagas buvo sumokėta, už klebono mašinų remontą aš sumokėjau, taip, kad vienu žodžiu viskas buvo padaryta, padaryta daug. Bet tų pinigų nei man kas atidavė, nei dar ruošiasi sumokėti “, — sakė bendrovės bendrovės „Vidista“ direktorė Vida Maišėnienė.
Dingo mediena
Statybų įkarštyje išaugo net tik darbų kaina, bet ir dingo pusė paaukotos medienos. Dėl medienos vagystės pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Bažnyčią atstatę verslininkai kaltina subrangovus, pastarieji sako, kad tai šmeižtas.
Medieną bažnyčios atstatymui paaukojo parapijietis, leidęs iškirsti dalį jo miško. Visos medžiagos buvo perduotos statybą organizuojančiam klebonui.
„Aš tą medieną tik priėmiau, vėliau perdaviau rangovams. Tegul jie jau aiškinasi, kur ji pradingo“, — sakė Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas.
Klebonas nuo kaltinimų atsižegnoja
Klebonui kaltinimus metę verslininkai tikina, kad bažnyčios tarnas vengė atsiskaityti su rangovais, kol nebuvo pagrasinta teismu. Tačiau net ir tada esą išsisukinėjo, sutiko sumokėti tik įsikišus kurijai, kuri siekė išvengti skandalo.
Labanoro klebonas tikina, kad visi kaltinimai laužti iš piršto – statybininkai esą surašė per dideles sąskaitas, o dabar kerštauja.
„Tikrai nepagrįsti kaltinimai. Aš, kaip klebonas ,puikia žinau, turiu buhalterę, kuri tvarko viską, ir mes duodam ataskaitą vyskupijai. Čia nėra taip, kad sugalvojai paėmei iš banko pinigus ir kažkur jie dingo ir nežinai kur. Kaip jūs mane įsivaizduojat kaip kleboną, kad aš gavau pinigus, ir kažkur juos išleidau, bet nežinau kur? Taip negalima (juokiasi) “, — paklaustas apie galimus „atkatus“ sakė Labanoro klebonas.
STT kleboną, Labanoro seniūną ir statybininkus apklausė, tarnybai rangovai pateikė ir sąskaitas už klebono asmenines gėrybes. Kol kas įtarimai byloje niekam nepateikti.
Labanoro bažnyčią, pirmą kartą raštuose paminėtą XVI a., ugnis pasiglemžė 2009 –aisiais prieš pat Kalėdas.
Įtarta, kad tai — padegėjų darbas. Nuodėguliuose rastos spynos buvo atrakintos, nerasta ir maždaug 10 mln. Lt vertės bažnyčioje kabėjusių paveikslų liekanų, pasigesta net juos laikiusių metalinių kablių, kurie esą negalėjo išsilydyti. Pareigūnai spėjo, kad gaisras sukeltas slepiant paveikslų vagystę, tačiau tvirtų įrodymų taip ir nerasta.