STT įkliuvęs teisėjas – išskirtinis: prisidirbęs dar buvo pamalonintas valstybine pensija

Verslininkams talkinęs ir už tai asmeninės naudos gavęs dabar jau buvęs teisėjas triumfuoja: nors ir buvo konstatuota, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi jis diskreditavo bei pažemino teisėjo vardą, padarė didelės žalos valstybei ir teismų sistemai, tačiau tik sąžiningai Lietuvai tarnavusiems teisingumo vykdytojams skiriamos teisėjo valstybinės pensijos taip ir neprarado – kas mėnesį į jo asmeninę sąskaitą iš biudžeto yra pervedama daugiau kaip pusė tūkstančio eurų.

Ir tai yra teisėta, – įsitikinę galutinius ir neskundžiamus sprendimus administracinėse bylose priimantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai.

Bet ar teisinga? Nacionalinės teismų administracijos (NTA), kuri privalo teisėjams išmokėti valstybines pensijas, atstovai įsitikinę, kad ne – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų sučiuptas tuometis Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas padarė nusikalstamą veiką, kai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi siekė ir gavo asmeninės naudos. Tai įsiteisėjusioje nutartyje yra konstatavęs Panevėžio apygardos teismas.

Nors kaltė ir buvo konstatuota Lietuvos Respublikos vardu, tačiau paaiškėjo, kad iš tikrųjų buvęs teisėjas yra nekaltas – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai NTA nurodė, jog V. Butvilo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tik nutartis, kuria jam byla nutraukta, nes po iškeltos baudžiamosios bylos jis susirgo psichikos liga ir dabar negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Ta pačia nutartimi teismas yra nutaręs buvusiam teisėjui netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, nes jis nėra pavojingas sau ir visuomenei.

Kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta, V. Butvilas išsaugojo visas sąžiningai dirbusiems teisėjams taikomas garantijas – dar 2014 m. spalį NTA direktorės įsakymu jam buvo skirta teisėjo valstybinė pensija. Ji buvo mokama iki 2016 m. rugpjūčio, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nutartis, kurioje buvo konstatuota buvusio teisėjo kaltė, bet dėl ligos byla nutraukta. Bet praėjus beveik trims metams po šios nutarties įsiteisėjimo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai konstatavo, kad V. Butvilui nepagrįstai buvo nutrauktas valstybinės pensijos mokėjimas, ji turi būti mokama ir toliau, nes buvusio teisėjo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Kadangi LVAT nutartis įsiteisėjo nuo pat jos paskelbimo, pensijos mokėjimas buvo atnaujintas, tačiau NTA atstovai nenuleido rankų – dar kartą išanalizavo teisės aktus ir V. Butvilui palankų sprendimą priėmusio teismo paprašė atnaujinti procesą byloje ir panaikinti savo sprendimą, o susikompromitavusiam teisėjui nebemokėti valstybinės pensijos. Anot teisininkų, įstatyme yra numatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos teisėjams yra skiriamos kaip papildoma socialinė garantija „tik už nepriekaištingą teisėjų pareigų atlikimą“.

„Nors V. Butvilo atžvilgiu apkaltinamasis teismo nuosprendis nebuvo priimtas, tačiau Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad V. Butvilo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta, jis savo veiksmais diskreditavo ir pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir padarė didelę žalą valstybei, tačiau dėl sveikatos būklės bei gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti jis atleistas nuo bausmės“, – nurodė NTA teisininkai.

Anot jų, teisėjų valstybinės pensijos už nepriekaištingą teisėjo pareigų atlikimą mokėjimas asmeniui, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas diskreditavęs ir pažeminęs teisėjo vardą, prieštarautų Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo tikslams. O taip pat ir žeistų kitus teisėjus, sąžiningai tarnavusius Lietuvai.

„LVAT, priimdamas sprendimą, padarė akivaizdžius ir šiurkščius materialiosios teisės – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų – aiškinimo ir taikymo pažeidimus: neteisingai sutapatino kaltės kaip nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio ir kaltumo, pripažįstamo teismo nuosprendžiu, kategorijas, nepagrįstai laikė, kad asmens kaltė baudžiamojoje byloje gali būti nustatoma tik apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat netinkamai aiškino teisėjų valstybinės pensijos kaip konstitucinės teisėjų nepriklausomumo garantijos turinį, jos skyrimo ir mokėjimo konstitucinius pagrindus, todėl priėmė iš esmės neteisingą ir nepagrįstą sprendimą byloje“, – nurodė NTA atstovai.

Pasak jų, LVAT teisėjai, vertindami V. Butvilo atžvilgiu priimtą nutartį baudžiamojoje byloje vien per apkaltinamojo nuosprendžio prizmę, netinkamai vertino baudžiamojo proceso institutų visumą, proceso ir procesinių sprendimų diferenciaciją: „Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė skirtingas teisines kategorijas, t. y. kaltę kaip nusikalstamos veikos būtinąjį sudėties požymį ir kaltumą kaip juridinį statusą ir nuosprendžio rezultatą, dėl šios priežasties nepagrįstai sprendė, kad Panevėžio apygardos teismo nutartyje nebuvo nustatyta V. Butvilo kaltė.“

NTA prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka – kita teisėjų kolegija nutarė, kad jų kolegų priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir tuo labiau naikinti sprendimą. O argumentas vienas ir labai paprastas – V. Butvilui teisėjo valstybinė pensija priklauso, nes jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, ir pats V. Butvilas ikiteisminio tyrimo metu nepripažino jam pateiktų kaltinimų – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nuomone, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos tendencijas, ypač pabrėžiant nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi būtinybės valstybės institucijų ir pareigūnų veikloje.

„Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nurodytas teisėjo valstybinės pensijos nekyrimo pagrindas yra aiškus ir imperatyvus, – neskundžiamoje nutartyje nurodė LVAT. – Įstatymų leidėjas pateikė baigtinį sąrašą situacijų, kada teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, ir tai konkrečiai siejama su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu (neatsižvelgiant į atleidimą nuo bausmės atlikimo, vėlesniu teistumo išnykimu ar panaikinimu). Su jokiomis kitomis sąlygomis teisėjo valstybinės pensijos neskyrimas (o paskirtos – nemokėjimas) pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą nesiejamas.“

Paprašė įrengti kelią prie namų

Dabar jau buvusį Radviliškio teismo teisėją V. Butvilą STT agentai sučiupo dar 2012 m. vasarą – prezidentė Dalia Grybauskaitė leido jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Priimdama šį sprendimą D. Grybauskaitė rėmėsi STT ir Generalinės prokuratūros pateikta medžiaga bei taip pat pabrėžė, kad bet kokie įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teismų sistemą, pakerta visuomenės pasitikėjimą teismais, todėl turi būti išsiaiškinta kaip galima greičiau.

Bet tyrimas V. Butvilo byloje užtruko – įtarimų sulaukęs teisėjas susirgo. Daugiau kaip pusę metų jo atleidimo iš pareigų klausimo negalėjo išnagrinėti Teisėjų taryba, gavusi šalies vadovės dekretą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Ir tik 2013 m. gegužės pabaigoje V. Butvilą nutarta atleisti iš pareigų dėl sveikatos būklės – toks sprendimas priimtas atsižvelgus į medikų pasirašytą išvadą.

O baudžiamoji byla net nedalyvaujant buvusiam teisėjui teisme išnagrinėta tik 2016 m. liepos pabaigoje. Trijų Panevėžio teisėjų priimtoje nutartyje konstatuota, kad V. Butvilas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos iki lapkričio V. Butvilas siekė neatlygintinai ir neteisėtai, nenaudojant savo asmeninių lėšų ir nesilaikant nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo, statybos įstatymo ir kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų, įrengti įvažiavimą į jam priklausančio gyvenamojo namo kiemą Radviliškio rajono Šeduvos miestelyje. Įrengiant šį įvažiavimą buvo būtina atlikti geodezinius matavimus ir suformuoti žemės sklypą, taip pat būtina parengti bei suderinti įvažiavimo įrengimo techninį projektą, prieš vykdant kasimo darbus atlikti archeologinius tyrimus.

Nustatyta, kad V. Butvilas tuomečio Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario paprašė paveikti atsakingus asmenis, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų įrengtas įvažiavimas į namo, kuriame jis gyvena, kiemą. Siekdamas, kad prašomi veiksmai būtų atlikti, V. Butvilas vienoje civilinėje byloje priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario interesams palankų neteisėtą sprendimą. Vėliau jis aukštesniojo teismo buvo panaikintas.

Darbus nutarė atlikti „tyliai“

STT agentų apklaustų liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų bei apžiūros protokolais, įvairių institucijų pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kad V. Butvilas aktyviai domėjosi bei rūpinosi kuo skubesniu įvažiavimo į jo namo kiemą įrengimu, nepaisant ir ignoruojant darbų projektavimo bei jų atlikimo reikalavimus, telefonu bei tiesiogiai bendraudavo su vienos bendrovės akcininku Aloyzu Juodžiu, prašė jo tarpininkauti įrengiant įvažiavimą, o šis savo ruožtu pateikė prašymą priimti palankų sprendimą jo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal bendrovės „Regejus“ ieškinį bendrovei „Leo statyba“.

„Operatyvinių veiksmų protokoluose objektyviai užfiksuotos V. Butvilo bendravimo su A. Juodžiu aplinkybės, iš jų matyti, kad V. Butvilas susitiko su A. Juodžiu ir šis V. Butvilui paaiškino, kad prieš pradedant įvažiavimo darbus reikalinga atlikti archeologinius tyrimus bei parengti jų projektą, o tai brangiai kainuos, – teismo nutartyje yra konstatavęs Panevėžio apygardos teismas. – Sutariama tokių tyrimų nedaryti, A. Juodis patikina sutaręs su Šeduvos seniūnu Kostu Dočkumi, kad šis darbus padarys „tyliai“, o pats V. Butvilas pasiūlė tai daryti savaitgalio metu, kad niekas nepamatytų.

Pokalbio metu A. Juodis išreiškė nepasitenkinimą prieš dieną V. Butvilo priimtu sprendimu patenkinti UAB „Regeja“ ieškinį atsakovui UAB „Leo statyba“. V. Butvilas patvirtina galimybę apskųsti jo priimtą sprendimą, nes šis dar neįsiteisėjęs. Kartu jis nurodo, kad A. Juodis savo poziciją jam galėjęs paaiškinti ir prieš priimant sprendimą, tačiau pažadėjo grįžęs dar kartą peržiūrėti bylą.

Tą pačią dieną paskambinęs V. Butvilui A. Juodis jo paklausė, ar dar būtų galima peržiūrėti UAB „Leo statyba“ bylą, o V. Butvilas pažadėjo tuoj pat ją peržiūrėti ir duoti atsakymą. Kitą dieną V. Butvilas paskambino A. Juodžiui ir pasakęs, kad pas jį viskas gerai, pasiteiravo įvažiavimo rengimo klausimu. A. Juodis patvirtino, kad „konkursas žvyro pirkimui bus skelbiamas“. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvažiavimas į namo kiemą buvo įrengtas. Jokių duomenų apie apmokėjimą už jo įrengimą nėra.“

STT agentai taip pat užfiksavo pokalbius, susijusius su teisėjo nagrinėta civiline byla – iš pradžių jis nutarė, kad „Leo statyba“ į teismą padavusios bendrovės reikalavimai yra pagrįsti ir jis priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį dėl daugiau kaip 2 tūkst. eurų skolos priteisimo pripažino pagrįstu. Bet vėliau jį pakeitė paprašytas A. Juodžio – ieškinys buvo atmestas.

Gali gauti beveik pusę atlyginimo

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teisėjų valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 2003 m. sausio 1 d.

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jeigu kreipimosi dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat sukako Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, nustojo dirbti teisėjais ir yra įgiję ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą.

Teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama: įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą – 45 proc. šio dydžio; įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 35 proc. šio dydžio; įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 20 proc. šio dydžio; įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 10 proc. šio dydžio.

Teisėjų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, jas skiria ir moka NTA.

Kaip DELFI informavo NTA atstovė Žydrūnė Tursaitė, 2019 m. gegužės 31 d. duomenimis, valstybinės pensijos buvo išmokėtos 223 teisėjams.

„Vidutinis mėnesinis išmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dydis siekė 978,73 Eur, o visoms teisėjų valstybinėms pensijoms per mėnesį išmokėta suma sudarė 218 679,03 Eur“, – nurodė ji.

„Buvusio teisėjo V. Butvilo atvejis yra išskirtinis ir kol kas pirmasis tiek teismų, tiek NTA praktikoje – NTA, gerbdama galutinį teismo sprendimą, jį vykdys“, – pažymėjo atstovė.