Pranešama, kad buvo analizuojamos kelios valstybės įstaigos – Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), Kultūros paveldo departamente (KPD) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje (VRSA).
STT teigimu, buvo nustatyta, kad daugelyje statybos užbaigimo proceso etapų yra galimybė korupcijos rizikai pasireikšti – prašymo dėl statybos užbaigimo akto priėmimo etape, subjektams skiriant atstovus į statybos užbaigimo komisiją ar šios komisijos nariams dalyvaujant statybos užbaigimo procedūroje.
„STT atlikusi analizę nustatė, kad neaiškiai apibrėžtos statybos užbaigimo komisijos narių kompetencijos, nenustatytos statinio tikrinimo apimtys, skaidriai statybos užbaigimo procedūrai atlikti nėra patvirtintų ir naudojamų kontrolinių klausimynų. Atliekant konkretaus statinio užbaigimo procedūras, neužtikrinamas keturių akių principas“, – skelbiama tarnybos pranešime.
Tarnybos teigimu, kritiškai vertinama ir statybos užbaigimo etapais praktika, kuri nėra suderinama su Statybos įstatymo nuostatomis.
„Dažnai statybos užbaigimas skaidomas į etapus tuomet, kai nepavyksta arba manoma, kad nepavyks jos užbaigti iš karto visa apimtimi, nors Statybos įstatymas tokio statybos užbaigimo būdo nenumato. Tokia praktika generuoja atskiras rizikas tiek korupcijai pasireikšti, tiek statytojui piktnaudžiauti savo įsipareigojimais ar nukrypti nuo projekto sprendinių“, – praneša STT.
Pridedama, kad analizės metu taip pat buvo nustatyta atvejų, kai NVSC vadovaujančias pareigas užimantis darbuotojas asmeniškai dalyvavo atskirų statinių statybos užbaigimo komisijos sudėtyje, nors šios pareigybės aprašymai to nereglamentuoja. Be to, kaip praneša STT, korupcijos rizikos analizės atlikimo metu dvejuose statybos objektuose NVSC be aiškių motyvų keitė statybos užbaigimo komisijos sudėtį. Tokios situacijos, STT išvadomis, sudaro galimybes tiesioginei korupcijos rizikai kilti.
„Korupcijos rizikos analizės metu pastebėta, kad nuo statybos užbaigimo komisijos nario nuvykimo į objektą iki šios komisijos veikimo pabaigos egzistuoja „pilkoji zona“, kai komisijos narių tam tikri veiksmai nėra niekur fiksuojami. Būtent šiuo momentu egzistuoja didelė rizika korupcijai, neteisėtiems susitarimams pasireikšti, nes komisijos atstovas vyksta į objektą vykdyti statybos užbaigimo procedūrų vienas, o atliekami veiksmai nėra niekur fiksuojami, neatsispindi vidiniuose institucijų dokumentuose, nedaromos nuotraukos ar vaizdo fiksacijos, visa tai nėra pažymima ir IS „Infostatyba“, neatliekami statybos užbaigimo procedūros teisėtumo tikrinimai“, – skelbiama STT pranešime žiniasklaidai.