Tai pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė R. Nasirovą ginantis advokatas Linas Belevičius.
Jo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Rusijos verslininkas į prokuratūros sąskaitą jau yra sumokėjęs 80 tūkst. eurų užstatą, o už tai, kad būtų leista jam bent trumpam, kol nevyksta teismo posėdžiai, išvykti į Maskvą sutvarkyti darbo reikalų, R. Nasirovas sutinka į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti dar 300 tūkst. eurų užstatą.
Iki šiol didžiausią užstatą Lietuvos teismų istorijoje buvo sumokėjęs dėl finansinių machinacijų baudžiamojon atsakomybėn patrauktos Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas – Vilniaus apygardos teismas dar 2008 m. jam buvo nurodęs sumokėti 1,5 mln. litų (apie 435 tūkst. Eur). Užstatą teismas vėliau sumažino iki 50 tūkst. Lt (beveik 14,5 tūkst. Eur).
R. Nasirovas sako, kad jam negaila sumokėti šimtatūkstantinio užstato, nes yra tikras, jog jį atgaus.
„Mano teisės jau yra ribojamos 7 mėnesius, negaliu išvykti iš šalies, nors man reikia tvarkyti verslo reikalų, – teisme kalbėjo R. Nasirovas. – Esu padorus žmogus, neturiu jokio tikslo iš čia (Lietuvos) pabėgti. Net jeigu mane nuteistų, kas man gresia? Bauda, bet tikrai ne tokio dydžio, kaip jau dabar yra sumokėtas užstatas į prokuratūros sąskaitą, kodėl turėčiau bėgti?“
Ikiteisminio tyrimo metu iš R. Nasirovo taip pat yra paimti dokumentai, be kurių verslininkas negali išvykti iš Lietuvos.
Be dokumentų buvo likęs ir kartu su su R. Nasirovu teisiamas buvęs diplomatas Rimantas Šidlauskas, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Linas Dūdys pirmadienį nutarė jam juos grąžinti, nors tam ir prieštaravo valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Rimas Juodis, manantis, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teisingumo.
Sušvelninti kardomąją priemonę ir grąžinti tyrimo metu paimtą pasą teismo paprašė ir mažmenine bei didmenine prekyba įvairių kategorijų prekėmis, produktų vystymu ir distribucija Europos rinkoje užsiimančios bendrovės „Globus Group“ stambus akcininkas Albinas Bieliauskas. Jis pažymėjo, kad verslą vykdo su trečiosiomis valstybėmis, todėl norėtų išvykti į svarbius susitikimus su verslo partneriais.
Kaip pirmadienį teisme pagarsino prokuroras R. Juodis, bylos duomenimis, buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos vadovas R. Šidlauskas „tiesiogiai reikalavo ir susitarė paimti“ iš A. Bieliausko ir R. Nasirovo 10 tūkst. eurų kyšį. Įtariama, kad 3 tūkst. eurų buvusiam diplomatui buvo perduoti dar balandžio 5 d. sostinės viešbutyje „Kempinski“.
Anot prokuratūros, už tai R. Šidlauskas galėjo pažadėti paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad šis R. Nasirovui ir jo sūnui Timurui išduotų daugkartines Šengeno vizas. Šios vizos buvo išduotos dar kovo 26 d.
Atsakomybėn patraukti kaltinamieji nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų, savo poziciją žadėjo išsakyti tik po teisiamajame posėdyje ištirtų STT ir prokurorų surinktų duomenų.
Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo Rusijos piliečio R. Nasirovo advokatas teismo taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jam kilo abejonių, ar Žvalgybos įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaudamiesi Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai vykdė slaptą sekimą elektroniniais tinklais, neprieštarauja Konstitucijai.
Anot R. Nasirovo advokato, Lietuvos teismų praktikoje, kaip įrodymas yra pateiktas asmens pokalbis su savimi. „STT pareigūnai tai įrašė ir naudoja kaip įrodymą“, – sakė jis.
Rusijos pilietis dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų tam tikrų pareigūnų veiksmų jau yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.