STT – skandalingos Santaros klinikų darbuotojų apklausos: paramos prašė ir daiktams, ir prabangioms komandiruotėms

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad viešuosius pirkimus Santaros klinikose laimėję verslininkai privalėdavo paremti gydymo įstaigą – parama turėjo būti skiriama ne tik pinigais, už kuriuos darbuotojai vykdavo į prabangias išvykas užsienyje, bet ir įvairia buitine ar kompiuterine technika.

„Parama ligoninėje egzistavo visą laiką, kiek čia dirbu, – jeigu kuris nors gydymo centras paprašydavo ką nors nupirkti, vadovybė pasakydavo, kad įsigytų iš savo paramos lėšų, – per apklausą STT tyrėjams sakė nuo 2006 metų Santaros klinikose dirbanti Informacinių technologijų skyriaus vedėja. – Girdėjau daug gandų, kad ministerija gydymo įstaigą esą net vertindavo pagal tai, kiek ši gauna paramos, ir tai buvo skatinama kaip geroji praktika.“

Jos teigimu, paramos buvo prašoma įsigyti įvairiems daiktams, taip pat ir komandiruotėms. Ne vieną kartą paramos prašymą buvo parašiusi ir pati vedėja – ji neslėpė, kad dirbdama klinikose buvo išvykusi į tarnybines komandiruotes į Japoniją, Egiptą ir Vengriją.

„Vis dėlto kartais tekdavo pamąstyti, kad ne viskas su tais paramos prašymais yra gerai, bet stengiausi į tai nesigilinti ir kuo mažiau žinoti“, – Informacinių technologijų skyriaus vedėjos teigimu, klinikose buvo net sukurta speciali prašymo forma paramai prašyti.

Apie daugybę metų Santaros klinikose egzistavusią paramos programą Santaros klinikų darbuotojai prabilo STT tyrėjams pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kyšininkavimo ir papirkimo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visa neteisėtai reikalauta ir klinikoms skirta verslininkų parama pasiekdavo gydymo įstaigą, – STT agentai užfiksavo, kaip vienos bendrovės darbuotojas Santaros klinikų dabar jau buvusiam Informacinių technologijų valdymo skyriaus projektų vadovui Mindaugui Gaidelioniui perdavė 27 cm įstrižainės monitorių, kurio vertė – 180 eurų. Tai buvo verslininkų padėka už sudarytas išskirtines sąlygas vykdant daugiau kaip pusę milijono eurų atsiėjusį kompiuterinės įrangos atnaujinimo viešąjį pirkimą. Šį monitorių pareigūnai surado ir per kratą paėmė M. Gaidelionio namuose.

Ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai nustatė, kad kompanijos „Dell“ pagamintą monitorių M. Gaidelioniui perdavė kompanijos „Dell Emerging Markets Ltd“ atstovas Darius Korys, norėjęs, kad konkursą laimėtų bendrovė „Atea“ (patiksliname, kad jis nėra šios bendrovės darbuotojas). Būtent su juo Santaros klinikų darbuotojas derino viešojo pirkimo sąlygas, taip pat pasidalijo nevieša vykdomo pirkimo informacija ir sudarė išskirtines sąlygas laimėti paskelbtą konkursą. M. Gaidelionį, kaip ir kitus Santaros klinikų darbuotojus, STT pareigūnai ne tik slapta stebėjo bei klausėsi pokalbių telefonu, bet ir darbo vietoje buvo sumontavę filmavimo kameras.

„Šis pirkimas buvo didelės apimties (508 tūkst. Eur) ir buvo aišku, kad konkursą laimėsianti bendrovė parems Santaros klinikas, – vėliau prisipažino M. Gaidelionis. – Yra nemažai atvejų, kai klinikas rėmė informacinių technologijų (IT) bendrovės, laimėjusios konkursus. Mano žiniomis, buvo skiriama iki kelių procentų nuo pirkimo sumos, o ši parama buvo naudojama įvairiai – kartais buvo perkama įranga, kartais apmokami darbuotojų kursai arba komandiruotės.“

Pasak M. Gaidelionio, paramos klausimus spręsdavo klinikų vadovai.

Kalbėdamas apie viešąjį pirkimą, kurio metu buvo ketinama įsigyti kompiuterinę įrangą, projektų vadovas pasakojo, kad preliminariai planuota įsigyti apie 200 kompiuterių.

„Tuo metu pasaulyje buvo smarkiai paplitęs virusas ir gamintojas negalėjo „užlopyti“ skylių su „Windows XP“, mes turėjome spręsti problemą dėl „skylėtų“ kompiuterių“, – M. Gaidelionio teigimu, technikos įsigijimo klausimas buvo svarstomas pas Santaros klinikų generalinį direktorių, šio posėdžio metu jis užsiminė, kad reikia įsigyti apie 200-300 kompiuterių, bet tiesioginis jo viršininkas pateikė kitokius skaičius – esą reikia pirkti 500 kompiuterių.

„Konkursai trunka ilgai, todėl buvo nuspręsta pirkti daugiau, kad nereikėtų kitais metais organizuoti papildomo pirkimo“, – M. Gaidelionis teigė, kad pasitarimo metu išsakė poziciją, kad reikia kuo skubiau „užlopyti“ skyles, nes reikės atsijungti kompiuterinio tinklo, nes virusai gali paplisti po visą klinikų tinklą.

Kai buvo nuspręsta pirkti 500 kompiuterių, M. Gaidelionis parašė prašymą jų įsigijimui, o paskui turėjo parengti techninius reikalavimus ir sutvarkyti kitus pirkimui reikalingus dokumenus.

„Kai buvo paskelbtas konkursas, buvo gauti konkursų dalyvių skundai atlikti tam tikrus pakeitimus techninėje specifikacijoje, nes sąlygos buvo parengtos vienam kompiuterio modeliui, – prisiminė jis. – Pasižiūrėjus buvo akivaizdu, kad toks konkursas negali vykti sklandžiai, nes akivaizdžiai matėsi, kad tik vienas kompiuteris tenkina pilną rinkinį visų atskirų techninių parametrų, todėl reikėjo keisti sąlygas – kad būtų konkurencija ir būtų ne mažiau kaip 3 sąlygas atitinkantys kompiuteriai.“

M. Gaidelionis teisinosi, kad rengdamas naujas konkurso sąlygas konsultavosi su verslininkais, nes nežinojo „visų techninių niuansų“, be to, jo žinios „nebuvo iki galo profesionalios“.

„Vyko diskusija, bet nebuvo dominavimo ir sąlygų diktavimo“, – projektų vadovas tikino, kad jis siekė įsigyti kuo geresnę įrangą ir geresnių gamintojų, o galop į konkurso sąlygas dar papildomai įtraukta sąlyga, kad kompiuteriams turi būti suteikiama 5 metų garantija.

Šį konkursą vėliau laimėjo bendrovė „Atea“, bet ar ji papildomai parėmė Santaros klinikas, M. Gaidelionis negalėjo pasakyti: „Aš niekada neprašydavau paramos, jeigu kas apie tai manęs klausdavo, visada siųsdavau tolyn nuo savęs, liepdavau aiškintis su vadovais. Bet visos diskusijos apie galimą ligoninės rėmimą nėra kažkokia didžiulė paslaptis – ir net po šio konkurso galėjau susidaryti nuomonę, kad tikrai bus prašoma paramos, kad kompanija vienaip ar kitaip remtų ligoninę. Paramos nebuvo slepiamos, ligoninė prašydavo daugybės kompanijų paramos – mano darbo specifika buvo tokia, kad aš turiu sudaryti sutartį ir padaryti prekių užsakymą, o tada kompiuteryje ir matydavau, kad yra paramos sutartis. Buvo toks principas – kas laimės konkursą, iš to ir bus prašoma paramos, bet tai jau vykdavo aukštesniame lygyje.“

Nors M. Gaidelionis aiškino, kad su verslo atstovais neaptarinėjo paramos skyrimo ligoninei klausimų, jo kabinete STT pareigūnai užfiksavo pokalbį su vienos bendrovės vadybininke; ši bendrovė klinikose diegė telefonų stotį.

„Klinikų inžinieriai buvo daug prisidėję prie šios bendrovės atliekamų darbų, dalis jų buvo atlikti net ne darbo metu, todėl bendrovė norėjo išreikšti padėką paremiant ir įteikti dovaną – kavos aparatą, bet vėliau viskas pakrypo kitaip ir du darbuotojai iš IT skyriaus gavo ausines naudotis prie kompiuterių“, – sakė jis.

Taip pat buvo užfiksuota ir kaip M. Gaidelioniui kompiuterių pirkimo konkursą laimėjusios bendrovės atstovas darbo kabinete įteikė gertuvę, bet ar kas buvo įdėta į jos vidų, taip ir nebuvo nustatyta, nes gertuvę projektų vadovas parsinešė į namus.

Į STT pareigūnų akiratį buvo patekęs ir kitas Santaros klinikose vykdytas pirkimas, kai buvo planuojama pirkti „Microsoft“ licencijas perkamiems 500 kompiuterių.

„Visi suprato, kad naudoti nelegalią įrangą būtų negerai, todėl reikėjo spręsti šią problemą, nes ligoninėje buvo nesutarimų dėl jų pirkimo – licencijos kainavo apie du milijonus eurų“, – kalbėjo M. Gaidelionis.

Jis buvo įsitikinęs, kad geriau reikėtų licencijas pirkti, o ne nuomotis, nes esą perkant licencijų nuomą nuolat atsinaujina programinė įranga, o klinikoms to nereikėjo, be to, dėl to brangsta pati paslauga. Taip pat, vyro teigimu, įsigijant licencijų nuomą yra suteikiama papildomų priedų, kurių gydymo įstaigai paprasčiausiai nereikėjo.

„Pavyzdžiui, virtuali saugykla buvo reikalinga tik daliai darbuotojų, nors įsigijant licenciją visi būtų gavę šią paslaugą, be to, man nepatiko, kad visos licencijos buvo pririštos prie vartotojo, o ne prie kompiuterio, todėl tuo pačiu kompiuteriu dirbantys asmenys negali naudotis tuo pačiu „Microsoft“ kompanijos ofisu“, – sakė M. Gaidelionis.

„Aš buvau įsitikinęs, kad geriau licencijas pirkti ir jas naudoti 5 ar 7 metus, tai būtų buvę daug pigiau, be to, perkant kelis komponentus atskirai būtų sutaupoma pinigų, – STT tyrėjams aiškino M. Gaidelionis. – Bet šis licencijų pirkimas buvo stumiamas iš vadovybės, net generaliniam direktoriui buvo pasakyta, kad jis privalės asmeniškai atsakyti už visą nelegaliai naudojamą programinę įrangą, jeigu nebus skirta pinigų legalios įrangos įsigijimui.“

Ir nors programinę įrangą Santaros klinikos įsigijo iš vienintelio konkurse dalyvavusio pardavėjo, problemų nebuvo išvengta: „Man atsiuntė pasirašyti susitarimą, kad ligoninė gaus „Microsoft Office“ licencijų raktus ir į juos galės susirašyti ofisus, bet jų reikėjo 500 kompiuterių, o buvo nupirktas nedidelis kiekis – supratau, kad tai yra nelegalu, o aš turiu pasirašyti, kad mes gavome tai, ko nepirkome. Šis principas buvo labai blogas – nuomojamės licencijas, kad turėtume legalią programinę įrangą, bet vis tiek turime daryti kažką neteisėto ir dalį programų naudoti nelegaliai.“

Į STT tyrėjų akiratį pateko ir ugniasienių, ir kopijavimo paslaugų pirkimai.

Tiriant galimą piktnaudžiavimą įtarimai buvo pateikti ir Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktoriui Romualdui Jonui Kizlaičiui. Jis taip pat yra Lietuvos telemedicinos asociacijos prezidentas.

R. J. Kizlaitis STT tyrėjams yra prisipažinęs, kad ir pats ne kartą verslininkų prašė paramos – ne tik klinikoms, bet ir savo vadovaujamai asociacijai. Taip buvo ir po 500 kompiuterių įsigijimo – R. J. Kizlaitis apie paramą kalbėjosi su konkursą laimėjusios bendrovės vienu savininkų, kurį pažinojo daugybę metų.

„Puikiai suvokiau, kad įmonė paramą gali duoti iš pelno“, – per apklausą sakė jis. O iš STT agentų slapta užfiksuoto pokalbio aiškėja, kad su verslininkais buvo kalbama apie kelių procentų nuo pirkimo sumos (508 tūkst. Eur) paramą.

„Paramos klinikose prašo visi“, – net nebandė slėpti tuometis Informatikos ir plėtros centro direktorius. Jį verslininkai buvo pasiūlę nuvežti į vieną renginį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau šis atsisakė ir pasakė, kad klinikų darbuotojus labiau domintų didžiausia sveikatos informacijos konferencija HIMSS.

Paramos R. J. Kizlaitis prisipažino prašęs ir kitų bendrovių, kurios dalyvavo kituose Santaros klinikų paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose, o parama sudarydavo apie 5-10 tūkst. Eur. Jis taip pat atviravo, kad iš verslininkų buvo gavęs pabandymui kompiuterio pelę su klaviatūra, o monitorių, kuris buvo per kratą rastas namuose, jis teisinosi esą įsigijęs už savo pinigus.

Tiriant galimą korupciją Santaros klinikose pareigūnai buvo apklausę ir tuometį klinikų vadovą Kęstutį Strupą. Bet, kaip nurodė R. J. Kizlaitis, šis nė karto nebuvo prašęs rinkti paramą.

„Metinių pokalbių metu K. Strupas paklausdavo apie paramą, paskutinį kartą buvau jam pasiteisinęs, kad paramą nėra lengva surinkti, daug kas tik žada“, – kalbėjo jis.

Tuo metu M. Gaidelionio vadovė iš Informacinių technologijų skyriaus pareigūnams prisipažino, kad parama Santaros klinikoms buvo teikiama tiek pinigais, tiek įrenginiais – kompiuteriais, toneriais, taip pat būdavo suremontuojamos patalpos.

„Tai buvo natūralu, – kalbėjo liudytoja. – Paramos būdavo prašoma oficialiai, nes buvo rašomi prašymai, pridedamas išrašas dėl paramos gavėjo statuso patvirtinimo.“

Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto paramos gavimo dar tęsiamas, bet M. Gaidelionio, kuris iš verslininkų kaip kyšį gavo monitorių, byla buvo išskirta į atskirą. Už tai, kad priėmė kyšį, dvi paras areštinėje praleidęs M. Gaidelionis buvo nuteistas – prokurorų pasiūlymu vyrui buvo skirta 5,5 tūkst. Eur bauda. Ją nuteistajam leista sumokėti per vienerius metus.